Kovo mėnesį parodyto dokumentinio filmo „Misija Sibiras'09“ organizatoriai sulaukė netikėto žiūrovo skambučio: pasirodo, per filmo anonsą rodyta nuotrauka yra besikreipiančio žmogaus tėvo, neturėjusio teisės grįžti į Lietuvą, kapo atvaizdas.

Šis atradimas suteikė vyriškiui galimybę išvysti seniai prarasto tėvo poilsio vietą.

Dar prieš kovo 13-tąją, kai LTV eteryje buvo parodytas dokumentinis filmas „Misija Sibiras“ apie ekspediciją, vykusią 2009m. vasarą Kazachstane, žiūrovai matydavo trumpus filmo anonsus.

Šie labai sudomino Trakuose gyvenantį Romualdą Jokšą, kuris po kelių anonso pakartojimų įsitikino, kad vienoje iš ekspedicijos nuotraukų matąs savo tėvo kapą. Paskambinęs projekto organizatoriams, vyras pasiūlė susitikti, tuo pačiu papasakoti savo tėvo istoriją bei dar kartą, iš arti, pamatyti minėtąją nuotrauką.

Romualdas pasakojo, jog jam, dar mažam esant, tėvą areštavo ir nuteisė: “Daug vėliau, tik atgavus Nepriklausomybę, turėjau progą paskaityti tėvo bylą, kurioje radau keletą pažįstamų pavardžių, tariamai jį įskundusių“.

Tačiau tąkart vyras bylą skaitė taip susijaudinęs, kad po to negalėjo prisiminti tėvo nuteisimo priežasčių, tik tiek, kad jam skirta 10 metų nelaisvės. Vėliau, dar kartą perskaitęs bylą, R. Jokšas rado teiginį, jog jo tėvas buvo areštuotas „už Tėvynės SSSR išdavimą“. Pašnekovo nuomone, „išdavimu“ čia buvo laikoma informacija apie jo tėvo, Romualdo Jokšo, trumpą tarnavimą vokiečių armijoje. Kitų, tikrai rimtų priežasčių, jis sakė nei žinojęs, nei radęs pačioje byloje.

Pirmieji Romualdo tėvo nelaisvės metai buvo praleisti Šiauliuose, kalėjime, tik po maždaug 5 metų šeima gavo žinią, kad jų tėvas kurį laiką praleidęs lageryje Rusijoje, o šiuo metu yra nelaisvėje Kazachstane, Balchaše. „Kartais iš jo gaudavome vieną kitą laišką, o po kokių dešimties metų sužinojome, jog tėvas paleistas, tačiau be teisės sugrįžti į Lietuvą“, - pasakojo Romualdas.

Pašnekovas prisiminė, kad jo šeima ilgą laiko neturėjo galimybės aplankyti tėvą: “Tuo metu geriau gyveno ūkininkai, mokytojai, o mūsų šeima vertėsi labai sunkiai - mama buvo darbininkė, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, o turėjo išlaikyti du sūnus. Su tėvu susitikom tik apie 1975-ius metus, aplankėm jį Balchaše, kur ir buvo įsikūręs. Po keleto dienų grįžom į Lietuvą, tėvas liko Kazachstane“. Nuo to karto Romualdas savo tėvo nebematė.

R. Jokšas, atvykęs į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (LiJOT) susitikti su projekto organizatoriais, dar kartą peržvelgė Kazachstano nuotraukų archyvą ir atpažino televizijoje matytą nuotrauką, įamžinusią jo tėvo kapą. Ši svečiui buvo mielai padovanota. Vyras buvo dėkingas, jog dokumentinis filmas „Misija Sibiras'09“ padėjo jam išvysti tėvo poilsio vietą, kurios, greičiausiai, būtų niekada ir nepamatęs.