Ne vienam yra tekę girdėti, kad žmonės nuo įvairių negalavimų gydosi į vandenį įlašinę keletą vandenilio peroksido lašų. Tačiau medikai, išgirdę tokį gydymo metodą, šiurpsta ir vienareikšmiškai tvirtina, kad vandenilio peroksidas tinka tik žaizdoms dezinfekuoti.

Naikina užkratą

Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė, paklausta apie vandenilio peroksidą, nenustemba.

Sunkias ligas įveikusi moteris daugiau nei 10 metų pati geria vandeniu skiestą vandenilio peroksidą. K.Vaištarienė įsitikinusi, jog šis tirpalas – puiki profilaktinė priemonė nuo vėžio.

Pasak chemijos mokslų daktarės, vandenilio peroksidas skyla į savo sudedamąsias dalis – vandenį ir deguonį. Tad jį vartojant organizmas aprūpinamas deguonimi, sustiprinančiu vidines žmogaus struktūras.

„Kai organizmui trūksta deguonies, susidaro puiki terpė užkrato plitimui: mikrobams, virusams. Deguonis užkerta kelią jų plitimui“, – aiškino ji.

Ruso metodą patobulino

K.Vaištarienė kiekvieną rytą išgeria į šaukštą vandens sulašinusi tam tikrą kiekį 3 proc. vandenilio peroksido. Imtis tokių profilaktikos priemonių ji sumanė perskaičiusi rusų akademiko Ivano Neumyvakino darbus.

Tiesa, profesoriaus siūlomą metodą moteris šiek tiek patobulino.

K.Vaištarienė vandenilio peroksidu taip pat siūlo gydyti kraujuojančias dantenas ar parodontozę, nes taip sunaikinami mikrobai.

Tačiau sąrašas ligų, kurias neva gali įveikti vandenilio peroksidas, yra gana ilgas. Tarp jų minimos virškinamojo trakto bakterijos ir parazitai, širdies ir kraujagyslių, įvairios infekcinės ligos, alergijos.

Šis puikiai visiems žinomas tirpalas esą gali išgydyti net cukrinį diabetą, ŽIV ar vėžį. Pasaulyje šį gydymo būdą naudoja kai kurios klinikos.

Žalos neįžvelgia

Paminėjus, kad daugelis gydytojų kraupsta nuo tokių gydymosi metodų, K.Vaištarienė atšauna, jog taip stipriai vandeniu atskiestas vandenilio peroksidas negali pakenkti.

Be to, jeigu jį vartojant būtų kilę bėdų, moteris būtų išsityrusi sveikatą, norėdama įsitikinti, ar šis gydymo būdas nepakenkė.

Pašnekovės manymu, vandenilio peroksidas galėtų netikti nebent virškinimo sistemos ypatumų turinčiam žmogui. Kliūtis galėtų būti ir psichologinės priežastys, ypač ant etiketės perskaičius įspėjimą, kad jį galima vartoti tik išoriškai.

Gydytojai, paprašyti pakomentuoti apie savigydą vandenilio peroksidu, atsisakydavo. „Toks gydymo būdas nėra įteisintas“, – paaiškindavo jie.

Komentaras

Valdemaras Anužis, gydytojas anesteziologas-reanimatologas

Internetas – milžiniškas informacijos šaltinis, kur galima rasti įvairiausių alternatyvių gydymosi metodų. Kiekvienas turi teisę į gyvenimą ir mirtį. Mūsų medicinos problema, kad ji yra labai inertiška ir šventai tiki savo taikomais gydymo algoritmais. Tad, nesusipažinus su faktais, iš anksto atmetama, ignoruojama realiai egzistuojanti patirtis. Tai yra problema, nes taip atsiranda vietos šarlatanams, aferistams. Esu už tradicinę mediciną, bet ji turėtų būti atviresnė ir lankstesnė, matyti ir vertinti įvykius be išankstinių nuostatų, o pačią situaciją – maksimaliai objektyviai.

Kas yra vandenilio peroksidas ir nuo ko jis vartojamas

Vandenilio peroksidas yra stiprus oksidatorius. Jis sukelia antiseptinį poveikį, dezinfekuoja, dezodoruoja ir stabdo kraujavimą. Antimikrobinis poveikis silpnas ir trumpas (veikia tol, kol išsiskiria deguonis), tačiau preparatas veikia kai kuriuos virusus, taip pat ŽIV.

Tirpalas vartojamas žaizdoms plauti, nedideliam kraujavimui stabdyti, kai kuriems medicinos instrumentams bei prietaisams dezinfekuoti.