Vilnius stiprins ryšius su Viduržemio jūros miestais Pereiti į pagrindinį turinį

Vilnius stiprins ryšius su Viduržemio jūros miestais

2010-06-16 17:28
Vilnius stiprins ryšius su Viduržemio jūros miestais
Vilnius stiprins ryšius su Viduržemio jūros miestais / Savivaldybės nuotr.

2010 m. Lietuvos buriuotojų jachta "Gold of Lithuania" pratęs istorinę LDK didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio ekspediciją į Šventąją Žemę.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20 metų jubiliejų buriuotojai iš Lietuvos pažymės istoriniu žygiu į Šventąją Žemę. Jau antrus metus vykstančios istorinės-rekonstrukcinės kelionės metu buriuotojai iškels milžinišką 40 kv. metrų ploto vėliavą 17 Viduržemio jūros miestų.

Misijos "Gold of Lithuania" dalyviai susitiks su oficialiais savivaldybių atstovais, merais, prekybos ir kultūros atašė. Visiems jiems bus įteikti Vilniaus miesto mero kvietimai apsilankyti Lietuvos sostinėje, plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius.

"Nors Vilnius ir priklauso Baltijos regionui, mes linkę dairytis ir į Viduržemį, nes iš ten galima parsivežti patirties, kaip plėtoti turizmą, verslą ir kultūrą", – sako Gintautas Babravičius, Vilniaus miesto mero pavaduotojas. Anot jo, tokios privačios buriuotojų iniciatyvos neša realią naudą miestui – po praėjusių metų jachtos "Gold of Lithuania" kelionės buvo pasirašyta bendra Vilniaus ir Sicilijos regiono Sostinės Palermo sutartis. "Kadangi kelionė finansuojama privačiomis lėšomis, džiaugiamės galėdami padėti jiems megzti diplomatinius ryšius", – teigė G. Babravičius.

Planuojama, kad 2010 metais "Gold of Lithuania" buriuotojai nuplauks 1500 jūrmylių ir aplankys 5 šalis: Graikiją (Rodo sala), Turkiją, Kiprą, Izraelį ir Egiptą. Milžiniška Lietuvos vėliava suplevėsuos 17 miestų, tarp jų – lietuviams puikiai pažįstamoje Antalijoje, Rodo ir Kipro salų miestuose bei legendinėje Aleksandrijoje Egipte. Izraelyje buriuotojai aplankys Haifą, Aškeloną ir Tel-Avivą, iš kurio planuojama vykti į Jeruzalę. Šiame mieste bus pasiektas paskutinysis LDK didiko M. K. Radvilos kelionės taškas.

"Mūsų tikslas yra ne tik propaguoti buriavimą, patriotizmą ir meilę savo kraštui, bet tuo pačiu metu populiarinti ir "verslo piligrimystės" idėją", – teigia jachtos "Gold of Lithuania" šturmanas Donatas Juškus. Pasak jo, jachta gabens daug informacinės ir reprezentacinės medžiagos apie Lietuvą, jos ekonomikos ir turizmo galimybes. "Be to, ir mūsų įgulą sudaro jaunieji lyderiai, verslininkai, kurie taip pat atstovaus Lietuvos verslui", – sako D. Juškus. Jachtos "Gold of Lithuania" kapitonas – patyręs jūrų vilkas Darius Vinkevičius, daugiau kaip 10 metų plaukiojantis Viduržemio jūroje ir yra gerai žinomas dėl to, kad pastatė pirmąjį Lietuvoje senovinį laivą "Reliant‘59".

"Gold of Lithuania" – tai 2009 metais startavusi visuomeninės organizacijos JCI Vilnius ir Vilniaus miesto iniciatyva, kurios tikslas – vystyti ryšius tarp miestų, skatinti verslą ir turizmą. Istorinės-rekonstrukcinės kelionės misija – atkartoti LDK didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1583–1584 m. vykusios piligriminės kelionės į Jeruzalę maršrutą. Istorinį pagrindimą kelionei sukūrė profesorius Alfredas Bumblauskas, unikali buriuotojų misija ir patirtis bus įprasminta kelionių apybraižų knygoje, kurią rašo žinomas Lietuvos rašytojas Tomas Staniulis.

2009 metais jachta "Gold of Lithuania" Viduržemio jūra nuplaukė 3200 jūrmylių (virš 6000 km), o tai lygu atstumui nuo Niujorko iki Lisabonos per Atlanto vandenyną, arba 30 kartų per Baltijos jūrą.

Kilnią misiją įgyvendinanti lietuvių delegacija susitiko su Dubrovniko (Kroatija), Diurešo (Albanija), Chanijos (Kreta) ir Ajjaco (Korsika) merais, taip pat su Valletos (Malta), Arzachenos (Sardinija) ir Bario (Italija) miestų vicemerais.

Aukščiausiu lygmeniu lietuvius priėmė Palermo (Sicilija) regiono viceprezidentas, taip pat ir Vatikano valdytojas jo eminencija kardinolas Giovani Lajola. Visiems šiems asmenims lietuviai perdavė oficialius Vilniaus miesto kvietimus apsilankyti Lietuvos sostinėje ir išreiškė pageidavimą toliau plėtoti partnerystės ryšius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra