Iki spalio vidurio speciali darbo grupė turės nuspręsti, ar Vilniuje reikia dar vieno naujo teismų pastato. Teisingumo ministras turi visai kitokią – gerokai ekonomiškesnę – viziją.

Spręs, kam to reikia

Atrodo, Vilniuje gali atsirasti dar vienas visiškai naujas teismo pastatų kompleksas. Premjeras Andrius Kubilius rugsėjo 10-osios potvarkiu sudarė darbo grupę tokio pastato statybos ir finansavimo, taip pat teismų valdomų pastatų panaudojimo klausimams nagrinėti.

Ministro pirmininko kancleris, darbo grupės vadovas Deividas Matulionis teigė, kad dar nevisiškai aišku, kiek teismų reikėtų perkelti į naują pastatą – tai esą darbo grupė ir aiškinsis.

„Sudaryta darbo grupė, kuri turėtų spręsti Vilniuje esančių teismų, galbūt, koncentravimo vienoje vietoje klausimą“, – sakė D.Matulionis.

„Tai dar klausimas, negaliu atsakyti, – paklaustas, ar visi teismai galėtų būti koncentruojami vienoje vietoje, sakė D.Matulionis. – Kalbama apie bendrosios kompetencijos teismus ir, galbūt, administracinius. Darbo grupė sudaryta tam, kad iš tikrųjų yra galimybė, yra sklypas prie prokuratūros, kuris galėtų būti panaudotas šiems tikslams. Atitinkamai po to su tomis patalpomis, kurios yra dabar valdomos, būtų planuojama ką nors daryti – parduoti ar neparduoti. Apie tai reikia šnekėti.“

Kanclerio teigimu, minimas sklypas Šeimyniškių g. 28 priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, bet buvo skirtas Muitinės departamentui.

Nebėga prieš traukinį

Kaip problemiškiausius teismus, kuriuos reikėtų svarstyti perkelti, D.Matulionis įvardijo Vilniaus apygardos teismą, Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą, Vilniaus rajono apylinkės teismą.

„Yra ir klausimas dėl Administracinio teismo, bet dėl to dar turime diskutuoti su teismų žmonėmis. Dėl kokių teismų, turime spręsti su teismų administracija. Teismai patys yra kreipęsi, kad reikėtų spręsti tą problemą – tai ne mūsų pačių idėja“, – aiškino Vyriausybės kancleris.

Kol kas nenumatyta, iš ko būtų finansuojamos naujo teismų pastato statybos. „Įvairūs mechanizmai galimi. Dabar komentuoti būtų bėgimas prieš traukinį“, – sakė D.Matulionis. Išnagrinėti sklypo panaudojimo naujo teismų pastato statybai ir statybos finansavimo galimybes bei šaltinius, taip pat teismų valdomų pastatų panaudojimo klausimus ir pateikti A.Kubiliui išvadas bei pasiūlymus turi iki spalio 10 d.

Ministerijos net neinformavo

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pasirodo, apie šias iniciatyvas net nebuvo informuotas. „Apie sudarytą darbo grupę nežinau, bet žinau apie svarstytus variantus ir pats turiu tam tikrą nuomonę, kaip turėtų būti. Kai kurių teismų poreikis yra, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pagal plėtros planus yra tarp tų, kurie apskritai būtų iškeldinti ir toje vietoje kas nors naujo, galbūt, statoma. O Vilniaus apygardos teismas iš tikrųjų neišsitenka, yra išbarstytas per kelias vietas, tai nėra tokios sąlygos, kokios turėtų būti. Manau, kad tikrai reikėtų pertvarkyti, bet tos pertvarkos tikrai neturėtų reikšti, kad mokesčių mokėtojams turi kainuoti brangiau – net atvirkščiai, manau, galima rasti ekonomiškesnį variantą. O dėl kokių nors kitokių pertvarkų, tai nemanau. Manau, nebent Aukščiausiasis Teismas galbūt galėtų persikelti į kokias kitas patalpas, jeigu ekonomiška būtų“, – sakė R.Šimašius.

Teisingumo ministro įsitikinimu, būtų logiška Aukščiausiąjį Teismą įkelti vietoj Vilniaus apygardos teismo į Apeliacinio teismo pastatą – jis reprezentatyvus ir statytas būtent teismui, o Vilniaus apygardos teismą ir Vilniaus rajono apylinkės teismą sukelti į vieną pastatą – visiškai dalykišką, paprastą biurų pastatą.

Dėl minčių statyti naują pastatą būtent Šeimyniškių gatvės sklype, kuris turėjo tekti Muitinės departamentui, R.Šimašius sakė nieko nežinąs. „Tikrai šių planų nežinau ir negaliu komentuoti, bet žinau, kad perstumdymas tikrai gali būti ekonomiškas ir prasmingas, atsipirkti mokesčių mokėtojams ir patogus teismų darbuotojams“, – sakė R.Šimašius.