Šįmet pirmą kartą Lietuvos žvejai greičiausiai neišgaudys jiems skirtų menkių žvejybos kvotų.

Gruodžio 19 d. duomenimis, menkių žvejybos kvotos panaudotos tik 83 proc. ir žvejams dar liko sugauti apie 600 t menkių.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, tokia situacija susidarė dėl kelių priežasčių. Pirma - rytinių menkių kvota pastaruosius trejus metus didėjo po 15 proc. kasmet. Nuo 2008 m. iki 2011 m. Lietuvos menkių kvota padidėjo 1127 t. Antra - pasenęs Lietuvos Baltijos jūros žvejybinis laivynas darosi nepajėgus panaudoti visas menkių kvotas.

Šiuo metu didžioji laivų, žvejojančių menkes, dalis yra mažieji žvejybiniai traleriai, kurių varikliai - seno modelio, silpni pagal galingumą ir neekonomiški kuro sąnaudų požiūriu.

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas, matydamas susidariusią situaciją, kelis kartus kreipėsi į Europos Komisiją ir prašė leidimo laivyno atnaujinimui panaudoti Žuvininkystės fondo lėšas, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas.

Lietuvos atstovai kėlė šį klausimą Europos Tarybos posėdžiuose, tačiau Europos institucijos nebuvo linkusios spręsti šios problemos.

Paskutinį mėnesį žvejoti menkių neleido blogi ir orai, o didžiausią įtaką turėjo tai, kad žvejai, taupydami menkių žvejybos kvotas, pavasarį žvejojo šprotus ir strimeles. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad šių rūšių žvejybos kvotos šiais metais panaudotos kaip niekada gerai: 97 proc. strimėlių ir 99 proc. šprotų. Tokį didelį šių rūšių žvejybos kvotų panaudojimą galima laikyti išskirtiniu.