Aklojo rašymo ilgus metus buvo agituojami mokytis žurnalistikos studentai ir greito rašymo įgūdžių reikalaujančių specialybių atstovai. Tačiau šiandien šis menas vis dažniau pamirštamas. Lietimui jautrūs ekranai iš rinkos baigia išstumti kompiuterius su tradicinėmis klaviatūromis, dėl to aklasis rašymas tampa praktiškai nebereikalingas.

Aklojo rašymo esmė – spausdinant klaviatūra nežiūrėti į pirštus ir klavišus, be to – įdarbinti visus rankos pirštus, o ne tik rodomuosius, kaip dažnai pasitaiko mažiau įgudusiems kompiuterių naudotojams. Standartinėje kompiuterio klaviatūroje klavišai išdėstomi taip, kad rašant aklai dažniausiai naudojamos raidės nebūtų iš eilės kelis kartus spaudžiamos to paties piršto, kitaip tariant – išdėstytos kuo plačiau. Žinoma, raidžių naudojimo dažnumas žodžiuose priklauso nuo rašymo kalbos, tad nereikėtų stebėtis, kad lietuvių kalboje dažnai tenka naudoti greta viena kitos esančias raides (pvz.: „A“ ir „S“).

Pasiruošimas aklajam rašymui turėtų vykti taip: pirmiausia atsisėskite tiesiai ir pasidėkite rankas ant stalo priešais kompiuterį, dabar pakelkite delnus virš klaviatūros taip, kad pirštais nejudinant rankos iš vietos būtų galima pasiekti visus klavišus. Geriausia būtų, jei įprastumėte riešais nesiremti į stalą ar nešiojamojo kompiuterio korpusą – taip apsaugosite svarbius riešų nervus, kurie po ilgų rašymo metų gali būti užspausti. Jei jau patogiai įsitaisėte, pats laikas susipažinti su klavišais ir pirštais, kuriems jie priklauso.

Kad ir kaip iš pradžių nepatogiai atrodytų, daugiausia darbo tenka abiejų rankų mažiesiems piršteliams. Kairiosios rankos pirštas turi rūpintis, kad laiku būtų paspausti „Ą“, „Q“, „A“, „Z“ bei visi funkciniai klavišai kairėje klaviatūros pusėje. Dešiniosios rankos mažasis pirštas atsakingas už visus likusius klavišus nuo „0“, „P“, „;“, „?“ einant į dešinę pusę. Abiejų rankų bevardžiai ir vidurinieji pirštai kuruoja kitus du stulpelius, atitinkamai į dešinė ir į kairę puses. Rodomieji pirštai kiekvienas dirba su aštuoniais centriniais klavišais. Nykščiai irgi neturėtų likti be darbo, jiems pavaldus „Space“ klavišas. Su kuriuo nykščiu jį spausti, galite nuspręsti patys, tai jau asmeninio patogumo klausimas.

Pradėti mokytis aklojo rašymo nereikėtų iš karto nuo sudėtingų žodžių. Pradėkite pamažu, pirmiausia supažindinkite pirštus su jiems priklausančiais klavišais. Iš pradžių galite rašyti įsijungęs virtualią klaviatūrą kompiuterio ekrane, tokiu būdu matysite kur yra klavišai, svarbiausia – kad pirštai juos susirastų tikroje klaviatūroje be akių pagalbos.

Po kurio laiko jau matysite, kad virtualios klaviatūros nebereikia ir puikiai prisimenate, kur kuris klavišas yra. Žinoma, nesitikėkite greitai persilaužti, per pirmąsias pamokas norėsis paleisti daugybę keiksmų klaviatūrai, nes jums atrodys, kad reikiami klavišai tiesiog piktybiškai nuo jūsų slepiasi pakišdami visiškai nereikalingus kolegas.

Kaip jau minėjome, pradėkite nuo lengvesnių pratimų. Pirmiausia galite tiesiog pereiti per visus klavišus spaudinėdami juos paeiliui ir vis dažniau pridėdami naujų raidžių (Pvz.: JJJ SSS JJJ SSS JJJ SSS PPP JJJ SSS ir t. t.). Tiesą sakant, internete dabar gausu tinklalapių ir programų kompiuteriui, su kuriomis galite lengvai ir tikrai kokybiškai išmokti aklojo rašymo.

Kaip pavyzdį galime paminėti www.typingweb.com. Šiame tinklalapyje sistema jus privers mokytis nuo paprastesnių pratimų pamažu juos vis sunkindama. Vis dėlto, jei norite išmokti rašyti aklai – teks apsišarvuoti kantrybe. Tačiau vaisiai, gauti išmokus aklojo rašymo amato, tikrai saldūs. Aklai spausdindami per minutę galite parašyti nuo 50 iki 80 žodžių, itin įgudę rašytojai išvysto net 95 žodžių per minutę greitį.

Kalbant apie akląjį rašymą, klausimas kyla tik vienas – ar ilgai jis dar bus naudingas? Prognozuojama, kad planšetinių kompiuterių šiemet jau bus parduota daugiau nei nešiojamųjų. Lietimui jautrūs ekranai – didžiausias aklojo rašymo priešas, pritaikyti šiuos ekranus tokiam rašymui galima nebent tik nusipirkus silikonines ant paties prietaiso dedamas arba atskirai jungiamas klaviatūras.