Vienuolikos metų berniukas padėjo savo tėčiui profesoriui išspręsti chemijos uždavinį, su kuriuo jis vargo aštuonerius metus.

Berniukas tapo vienu iš jauniausių mokslinės publikacijos bendraautoriumi.

Berniuko vardas Linusas. Jis sako, kad paprastai tėvams padeda buityje, o ne darbe.
Tačiau kai jo tėtis, pats Stokholmo universiteto chemijos profesorius, pastebėjo, kaip kūrybingai Linusas sprendžia įvairius galvosūkius, paprašė pažvelgti ir į mikroskopą.

Linuso tėtis vargo aštuonerius metus, tyrinėdamas kvazikristalų atomų struktūrą.

„Tiek daug dalykų, schemų ir žinių mano galvoje, kad viskas tiesiog susipainiojo. Vaizdžiai tariant, mačiau tik medžius, o ne mišką. Bet sūnaus, kuris apie chemiją žino mažai, galva šviežia“, – sako chemijos profesorius Svenas Hovmolleris.

Linusas atrado atomų išsidėstymo modelius, kurių taip ieškojo tėtis. Ir taip tapo tėčio kolega – mokslinės publikacijos bendraautoriumi.

„Jaučiuosi puikiai. Ypač tada, kai pagalvoju, kad esu vienas iš jauniausių“, – tvirtina Linusas Hovmolleris Zou.

Užaugęs Linusas svajoja būti mokslininku arba menininku.