Afrikos manijokai (Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Pietų Azijoje populiarus augalas su valgomu požeminiu šakniagumbiu) gali tapti nauju jau istorijai žinomos tragedijos pavyzdžiu. Afrikos šakniavaisių derlių gali ištikti toks pats likimas, kaip ir XIX-ojo amžiaus Airijos bulves.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) perspėjo, kad manijokų Rudojo dryžio liga gali tapti epidemija ir sukelti badą.

2006 m. Ugandoje atrasta liga jau spėjo išplisti Burundyje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Šių tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai yra ypač priklausomi nuo manijokų, nes jie lengvai auga skurdžiose dirvose ir gerai atlaiko sausras.

Iš Pietų Amerikos kilęs manijokas (taip pat vadinamas juka) sodinamas užkasant dalį suaugusio augalo stiebo dirvoje. Tačiau tai, kad augalą lengva pasodinti, reiškia, kad virusui tik lengviau plisti.

„Pagrindinis viruso plitimo suvaldymo būdas yra kontroliuoti sodinukų perkėlimą. Manijokai dauginami iš jų išpjovų, tad jei perkeliamos stiebų nuopjovos yra užkrėstos, tai iš esmės virusą perkeliate į naują vietą“, - sako Mike‘as Robsonas, FAO augalinės produkcijos pareigūnas.

Virusas turi vieną ūkininkams širdgėlą keliančią blogybę – jis suaktyvėja tik sezono pabaigoje ir pokyčius sukelia tik požeminėms valgomosioms šaknims, bet ne virš žemės esančiai augalų daliai. Ūkininkas mano, kad jo derlius bus sveikas tol, kol jį išsikasa.

„Kitas dalykas, kurį gali daryti ūkininkai, įtariantys, kad jų derlius užkrėstas, yra anksčiau jį nuimti. Taip iškastos manijokų šaknys bus mažesnės, tačiau jos taip pat bus mažiau paveiktos ligos, kuri pasireiškia tik augimo ciklo pabaigoje“, - sakė M. Robsonas.

Tarptautinis atogražų žemės ūkio institutas šiuo metu bando išvystyti aštuonias naujas Rudojo dryžio ligai atsparias manijoko rūšis, tačiau jos plačiai taps prieinamos tik po dvejų metų.