- Saulius Žukauskas, technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusį penktadienį turėjęs įvykti, tačiau dėl techninių nesklandumų savaitei atidėtas NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Endevour“ skrydis bus svarbus ne vien tuo, jog tai – paskutinė šio erdvėlaivio kelionė į kosmosą. Kroviniame erdvėlaivio skyriuje į kosmosą keliaus grandiozinio ir kontraversiško fizikos eksperimento įranga – Alfa magnetinis spektrometras (AFS), kuriuo naudodamiesi mokslininkai mėgintų atskleisti didžiausias Visatos mįsles.
Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) montuosiamo AMS paskirtis – absorbuoti kosminius spindulius. AMS registruojama ir Žemėn siunčiama informacija turėtų padėti mokslininkams išsiaiškinti, kas gi yra toji tamsioji medžiaga bei kas nutiko visai antimedžiagai.
„Tamsiosios medžiagos prigimtis – didžiulė mūsų laikų mįslė, - pareiškė projekte dalyvaujantis Masačiusetso technologijų instituto fizikas Piteris Fišeris (Peter Fisher).
Beveik du dešimtmečius Alfa magnetinį spektrometrą konstravo maždaug 600 mokslininkų iš šešiolikoje valstybių esančių 60 mokslinių institucijų. Įrenginio vertė – 1,5-2 mlrd. JAV dolerių (manoma, kad tikslios sumos skaičius senokai pamestas).
Nedaug trūko, jog projektas būtų buvęs atšauktas po 2003-aisiais įvykusios erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos, tačiau mokslo bendruomenė su Nobelio premijos laureatu ir tyrimo vadovu Semjueliu Tingu (Samuel Ting) įkalbėjo NASA projekto neuždaryti.
Jei šis S. Tingo kūrinys veiks taip, kaip iš jo tikimasi, jis turėtų registruoti tamsiosios medžiagos signalus ir konstruktoriui galbūt atneš dar vieną Nobelio premiją.
AMS galima vadinti savotiška orbitine Didžiojo hadronų greitintuve (LHC) sumontuotų dalelių detektorių versija. AMS detektoriaus masė yra 7000 kg, o jo plotis ir aukštis sieks 4.5 m. Pagrindinė sudedamoji spektrometro dalis yra vieno metro skersmens magnetas. Jo centre yra aštuoni atskiri detektoriai.
Magnetas įtrauks kosmines daleles į detektoriaus vidų ir toliau jos keliaus skirtingais keliais priklausomai nuo jų krūvio. Tuomet atskiri spektrometro detektoriai apskaičiuos dalelių trajektoriją, masę, dažnį, greitį ir energiją. Duomenų bus tiek daug, jog jų skaitmenizavimui ir pirminiam apdorojimui panaudota daugiau kaip 650 mikroprocesorių.
Dalelių spektrometras turėtų padėti atskleisti daugiau tamsiosios medžiagos, kuri sudaro beveik 25 procentus Visatos, paslapčių. Nors tamsiosios medžiagos egzistavimas tiesiogiai neįrodytas, jos egzistavimo hipotezė grindžiama matomų objektų iškreipimu dėl pernelyg didelės gravitacijos, kurios niekaip negalėtų sukurti įprastinės materijos kosminiai objektai.
AMS sukonstruotas CERN tyrimų centre ir išbandytas Didžiajame hadronų greitintuve – bandymų metu buvo suderinta AMS įranga. Anot S. Tingo, Alfa magnetinis spektrometras jau yra registravęs kosmines daleles, nors tai buvo atliekama ne orbitoje.
Įrenginys yra toks jautrus, jog tarp milijardų atomo branduolių gali aptikti vienintelį antibranduolį. Juo galima registruoti daleles, kurių energija siekia 100 mln. teraelektronvoltų. Tokios energijos kosminių dalelių kai kurias savybes eliminuoja atmosfera, tad mokslininkai jau seniai trokšta tokį detektorių iškelti į orbitą aplink Žemę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...