Italijoje vėl išsiveržė aukščiausias veikiantis Europos ugnikalnis Etna (3 329 m). Šįkart – taip, kad lava matoma iš kosmoso. Tai – pirmasis vieno iš aktyviausių ugnikalnių pasaulyje išsiveržimas 2013-aisiais.

Etna snūduriavo apie 10 mėnesių, bet vasario 19 ir 20 d. garsusis ugnikalnis atgijo ir įspūdingų vaizdų padovanojo tiek Žemėje, tiek orbitoje esantiems stebėtojams. Trys lavos pliūpsniai tęsėsi daugiau nei 36 valandas. Titulinėje iliustracijoje – Etna, matoma iš Earth Observing-1 (EO-1) palydovo vasario 19 d. 10:59 Lietuvos laiku – po pirmojo lavos pliūpsnio praėjus maždaug trims valandoms.

Netikrų spalvų iliustracijoje raudona spalva švyti infraraudonuosius ir artimus infraraudoniesiems spindulius skleidžiančios išsiveržusios lavos upės. Šiame kadre aiškiai išsiskiria šviežios lavos telkiniai, sniegas, debesys ir ugnikalnį supantys miškai.

Šviežia lava – skaisčiai raudonos spalvos. Karštas jos paviršius išskiria tiek daug energijos, jog spinduliai pasiekia palydovo infraraudonųjų spindulių jutiklius. Tiesa, infraraudoniesiems artimų spindulių ir žalios spalvos spektre lava atrodo tamsi. Sniegas – melsvai žalias, nes jis absorbuoja infraraudonuosius spindulius ir atspindi infraraudoniesiems artimus ir žalios spalvos spektro spindulius. 

Iš vandens lašelių (ne iš ledo kristalėlių) sudaryti debesys vienodai atspindi visų ilgių šviesos bangas, todėl debesys nuotraukoje – balti. Tamsiai pilka spalva žymi nesmarkiai augmenija apžėlusius senus lavos srautus, kuriems – nuo 50 iki 350 metų.

„Universetoday.com“ praneša, jog neseniai Etnoje užregistruotas ir ketvirtasis lavos pliūpsnis. Kaip ir per anksčiau įvykusius, ugnikalnio krateris tryško lavos fontanais ir spjaudėsi pelenų debesimis. Kalno „produkcija“ nugulė šiaurinį Etnos šlaitą.

Jei smalsu, ką Etna veikia šiuo metu, galima įsijungti tinklalapį, kuriame Etnos išsiveržimai transliuojami tiesiogiai.