Kaip neseniai Jungtinėje Karalystėje vykusios riaušės sugebėjo taip greitai ir plačiai išplisti?

Nors galima nustatyti kelis galimus veiksnius, nauja geografo Paul Torrens iš Maryland Universiteto ir jo komandos sukurta simuliacija padeda pavaizduoti, kaip paprastai juda žmonių grupės. „Ten, kur dauguma jau esančių programų naudojasi dalelyčių fizika, mes remiamės teorija ir stebėjimu.“

Į sukurtą modelį įeina apie 30 skirtingų elgesio būdų, grįstų įprastais žmonių sąveikos su aplinka būdais - pavyzdžiui, kelio pasirinkimu arba lyderio sekimu. Tokios sąvokos yra išverčiamos į matematinius modelius, kuriuos galima  pritaikyti arba kiekvienam „žmogui“ atskirai, arba visai grupei. Taip tampa įmanoma pažiūrėti, kaip pakeitus vieną detalę keičiasi bendras visos grupės elgesys.

Filmas prasideda nuo riaušių simuliacijos, kurioje veikėjai yra nejudrūs ir daugiausiai dėmesio yra skiriama bendravimui, sprendimų priėmimui ir ryšiui tarp aplinkos ir žmonių veiksmų. Bet minios modeliai rodo, kaip juda didelės grupės žmonių.

Pagal Torrens, vargu ar simuliacija padės užkirsti kelią riaušėms, bet ji realistiškai atvaizduoja minios poelgius geografinėje aplinkoje. „Mes išbandėm ją naudodami duomenis apie tikrovėje judančius žmones,“ sako jis. „Modelis gerai atkuria žmonių judėjimą.“

Šiek tiek patobulinis, šią sistemą galima būtų panaudoti pagalbai nelaimių atvejais. Torrens planuoja sukurti geresnį žmonių tarpusavio sąveikos ir reakcijos į aplinką modelį. „Mes kuriame besikeičiančios aplinkos modelį, kuriame griūva pastatai ir “žmonės„ pagal tai atitinkamai keičia savo elgesio planus - pavyzdžiui, vengdami krintančių objektų,“ sako jis. „Mes planuojame sukurti šios sistemos versiją Xbox, kurią galima būtų naudoti kritinių situacijų planavimui.“