Lietuvos geologijos tarnybai perduotas siuntinys su unikaliu radiniu. Varšuvos universiteto geologas ir stuburinių paleontologas, biologijos fakulteto doktorantas Grzegorz Niedzwiedzki, kartu su Steve Brusatte (Gamtos istorijos muziejus, Niujorkas), Richard Butler (Miunchenas), Tomasz Sulej (Varšuva) 2010 metais lankėsi Akmenės raj. greta Ventos regioninio parko esančiame Šaltiskių molio karjere, informuoja Geologijos tarnyba.
Mokslininkų apsilankymas Šaltiškių triaso periodo molio karjere buvo sėkmingas – rasti senovinių roplių dantų ir kaulų liekanos: trys dantys ir dviejų žandikaulių (Premaxillary) liekanos.
Pirminės apžiūros metu tiksliai nustatyti, kokiai gyvūnų rūšiai priklauso radiniai labai sudėtinga. Manyta, kad fosilijos gali būti skiriamos arba ropliams Archozaurams, arba senovinėms žuvims. Tik po kruopščių taksonomijos tyrimų Varšuvos universitete, baigtų 2011 m. vasarą, tapo aišku, kad tai Phytozauro, priklausančio Archozaurų grupei, liekanos.
Šaltiškių karjero radiniai – unikalus atradimas. Triaso periodo Phytosaurai iki šiol buvo rasti tik Vidurio Europoje. Ventos krašte rastos gerai išsilaikiusios stuburinių gyvūnų fosilijos yra nepaprastai retas reiškinys, todėl būtini tolesni Šaltiškių karjero tyrinėjimai. Artimiausiu metu bus aptariama, kur turėtų būti laikomi ir eksponuojami minėti radiniai.
Phytozaurų apibūdinimas
Phytozaurai – išnykusi stambių, vėlyvojo triaso pusiau vandeninių roplių Archozaurų grupė. Phytozaurai priklauso Phytosauridae šeimai. Jie turėjo ilgą snukį (kaukolės dydis gali siekti daugiau kaip 120 cm), buvo gerai šarvuoti, savo dydžiu (apie 5 m ilgio), išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus. Gyveno ežeruose, upėse ir pelkėse. Pavadinimas „phytozaur“ (augalėdis roplys) yra labai klaidinantis, šių roplių žandikalių ir dantų struktūra aiškiai rodo, kad phytozaurai buvo plėšrūnai. Pirmasis juos aprašė G. Jaeger (1828), jis tyrinėjo augalėdžius roplius ir Phytozaurai buvo klaidingai prie jų priskirti.
Phytozaurai labiausiai buvo paplitę triaso periode prieš 205–250 mln. metų. Jų fosilijų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Maroke, Tailande ir Madagaskare. Jų randama ir ankstyvosios jJuros periodo uolienose.
Naujausi komentarai