Mokslininkai tvirtina, kad Didysis hadronų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC) gali būti arti pirmojo didžiulio mokslinio atradimo.

Atrodo, kad 10 mlrd. JAV dolerių kainavusiame dalelių greitintuve, įrengtame Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, pavyko atkurti nedidelį kiekį medžiagos, egzistavusios pirmąsias Visatos gimimo akimirkas, rašo „Daily Mail“.

Šią savaitę paskelbtoje Europos branduolinių tyrimų organizacijos ataskaitoje teigiama, kad didelės energijos protonų susidūrimai davė neįprastus sodmenis, kurie galėtų atkaroti „karštą tankią medžiagą, kuri turėjo egzistuoti praėjus mikrosekundėms po Didžiojo sprogimo.

Kompaktiškas miuonų solenoidas (Compact Muon Solenoid, CMS) – vienas iš dviejų didelių bendros paskirties dalelių detektorių – užfiksavo, kaip pranešama, „naujus ir įdomius rezultatus“, rodančius, kokia kryptim dalelės pasuka po susidūrimo.

Niujorko Brookhaveno nacionalinės laboratorijos vyresnysis mokslininkas Raju Venugopalanas teigė, kad fizikai labai „susidomėję“ Europos laboratorijoje gautais rezultatais.

„Tam tikra prasme, atrodo, tarsi dalelės šnekasi viena su kita ir tuomet nusprendžia, kurie kryptimi pasukti“, – teigė CMS atstovas spaudai Guido Tonellis.

„Ten turėtų būti dinaminis mechanizmas, kažkuriuo būdu suteikiantis joms reikiamą kryptį. To negalima paaiškinti judesio kiekiu ir energijos tverme. To kol kas iki galo suprasti nepavyko“, – kalbėjo jis.

Didysis hadronų greitintuvas, kuriame, vykdant dalelių susidūrimus, kuriame maži didieji sprogimai, dabar veikia puse jėgos – dabar susidūrimai vykdomi 7 teraelektronvoltų (TeV) galia. 2013 metais ją ketinama pradėti didinti iki 14 TeV, taip priartėjant prie sąlygų, kurioms esant prieš 13,7 mlrd. metų susikūrė Visata.