Lietuvoje aukštojo mokslo siekia dar per daug abiturientų, tvirtina švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Anot jo, patrauklia alternatyva būtina paversti profesinį mokymą.

"Yra ne tik universitetai ir kolegijos, ne tik aukštasis mokslas, bet ir profesinis mokymas. Proporcijos, kiek jaunų žmonių studijuoja šiuo metu aukštajame moksle ir profesiniame moksle, yra niekaip neatitinkančios normalios pasaulinės praktikos (...) Masinis - apie 75-80 procentų - abiturientų stojimas į aukštąsias mokyklas lenkia beveik visų Europos Sąjungos šalių vidurkius", - penktadienį Lietuvos radijui sakė G.Steponavičius.

Jo teigimu, stengiamasi didinti profesinio ugdymo patrauklumą, nes darbo rinkoje trūksta "paprastų profesijų specialistų, parengtų deramai dirbti".

"Mes matome, kad daug aukštųjų mokyklų absolventų neranda darbo, nes yra kreivų veidrodžių karalystė kol kas", - kalbėjo ministras.

Pasak G.Steponavičiaus, studijas darbo rinkos poreikiams labiau pritaikyti stengiamasi, be kita ko, Europos Sąjungos lėšomis.

"Apie 60 studijų programos yra nerentabilios šiais metais, jos nesurinko studentų, tai natūralu - arba jos turės būti uždaromos, arba turės būti atnaujinamos. Skiriame europinius pinigus, kad atsirastų daugiau naujoviškų, anglų kalba kokybiškų programų. Bet aš kartu noriu pasakyti, kad mes skirsime kiek galime daugiau dėmesio ir profesiniam mokymui, kad ir profesinių mokyklų pasirinkimas būtų patraukli alternatyva jauniems žmonėms", - kalbėjo ministras.

Jo teigimu, tai, kad lieka laisvų valstybės finansuojamų vietų, rodo pretendentų sąmoningumą. Tiesa, ministro tvirtinimu, šiemet liko mažiau neužpildytų valstybės finansuojamų vietų nei 2008-aisiais ar 2009-aisiais.

Jis taip pat pabrėžia, kad pasiūlytų valstybės finansuojamų vietų pretendentai atsisakė ne tik dėl to, kad emigravo.

"Pirmoji priežastis - kad jauni žmonės apsisprendė studijuoti užsienyje, kita priežastis yra ta, kad jie geriau rinkosi mokamas studijas Lietuvoje norimose specialybėse, negu tose, kur jie buvo pageidavimus užpildę, bet tai nebuvo jų prioritetas. (...) Kitos alternatyvos - pasirinkimas, jeigu buvo pakvieti į mokamas studijas, galbūt profesinių studijų ar galbūt pertrauka - metus palaukti ir stoti vėliau", - aiškino G.Steponavičius.

Studentų mažėjimas esą taip pat sietinas su bendra šalies demografine situacija.

"Praėjusiais metais apskritai studijuojančiųjų skaičius sumažėjo apie 10 tūkst., tai iš dalies apspręsta demografinės situacijos, taip pat yra migracijos dalykai, sunkmetis diktuoja ne visada palankius sprendimus jauniems žmonėms", - sakė ministras.

Sutaupytomis šiemet nepanaudotomis apie 700 studijų krepšelių lėšomis ketinama propaguoti valstybei reikalingas specialybes.

"Kaip ir praėjusiais metais ketiname šitas iš nepanaudotų krepšelių sutaupytas lėšas skirti valstybei svarbių profesijų prestižui stiprinti, propagavimui, ypač turint minty, kad pernai sutaupytus 2 milijonus skyrėme technologinės pakraipos studijų programų pristatymui abiturientams, ir tai pasiteisino. Šiemet stojimas į šitas programas buvo tikrai geras", - pasakojo švietimo ir mokslo ministras.

Ketvirtadienį pasibaigus papildomam priėmimui, šalies universitetuose liko apie 100, kolegijose - apie 600 neužimtų valstybės finansuojamų vietų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informavo BNS, kad iš viso sutartis su universitetais pasirašiusiųjų skaičius nesiekia 31 tūkstančio.

Pernai sutartis su universitetais pasirašė per 36 tūkst. tuometiniai būsimi pirmakursiai.

LAMA BPO teigimu, pasiūlytų valstybės finansuojamų vietų papildomame priėmime daugiausiai atsisakė tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį.

Pagal šiuo metu sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašiusiųjų statistiką, valstybė finansuos daugiau kaip 9 tūkst. pirmakursių studijas universitetuose ir daugiau kaip 8 tūkst. - kolegijose. Už studijas universitetuose mokės daugiau kaip 8,5 tūkst., kolegijose - beveik 4 tūkst. pirmakursių.