„D'oh!“ – šiuolaikiškas Homerio Simpsono vartojamas ištiktukas. Tačiau „D'oh!“ ar į jį panašus pasakymas gali būti kilęs iš žmonijos priešistorės. Tyrimai rodo, kad „Du“ (angl. „duh“) buvo vienas pirmųjų žmonijos žodžių, rašo Dailymail.co.uk.

Manoma, kad mūsų protėvių burnos, gerklės ir kitų balso trakto dalių mechanizmai suteikė galimybę jiems kalbėti, nors ir ribotai. Tuo metu visos balsės turėjo skambėti kaip „u“. Priebalsis „d“ savo ruožtu puikiai tinka prie „u“, taigi labai tikėtina, kad „du“ buvo pirmasis žmogaus ištartas žodis. „Žodis „bu“ (angl. „buh“) taip pat galėjo būti naudojamas bendrauti“, - sakė kalbos evoliucijos ekspertas Bartas de Boeras.

Burna, liežuvis ir gerklė yra sudaryti iš minkštųjų audinių, o apie jų raidą iškastinėse fosilijose rasti duomenų sunku. Bet vienas kaulas balso trakte visgi yra – tai paliežuvio kaulas. Dr. B. de Boeras nuo jo ir pradėjo savo tyrimus.

Beždžionių paliežuvio kaulas yra prisitvirtinęs prie vadinamojo „oro maišelio“, dėl kurio leidžiami garsai tampa garsesni ir gilesni. Prieš 3,3 milijonų metų gyvenusių mūsų protėvių paliežuvio kaulas buvo panašios formos kaip atitinkamas šiandienos beždžionių kaulas. Tai rodo, kad jų burnos trakte buvo panašus oro maišelis. Prieš milijoną metų gyvenę Homo erectus turbūt taip pat turėjo oro maišelį. Mes jo nebeturime, nebeturėjo jo ir neandertaliečiai.

Norėdamas sužinoti, kaip dėl oro maišelio pakinta tariami garsai, dr. B. de Boeras sukūrė plastikinius burnos, liežuvio ir gerklės modelius ir per juos paleido oro srovę, taip sukurdamas skirtingų balsių garsus. Kai kurie iš šių modelių taip pat turėjo oro maišelius.

Eksperimento metu dr. B. de Boeras prašydavo šitaip sukurtų garsų klausančių žmonių pasakyti, kokias balses jie girdi. Jei jie atsakydavo teisingai, buvo vykdomas dar vienas papildomas bandymas. Prie anksčiau girdėto garso būdavo papildomai pridedama garso trikdžių. Tai parodė, kad garsai, sklidę iš modelių be oro maišelių (tų, kurie mėgdžiojo šiuolaikinio žmogaus balsą), buvo žymiai aiškesni.

Anna MacLarnon iš Londono „Roehampton“ universiteto sakė, kad šis atradimas paaiškina teoriją, pagal kurią, išaugus geresnės komunikacijos, taigi ir sudėtingesnių garsų, poreikiui, oro maišelių dydis palaipsniui mažėjo. Daugiau garsų – daugiau informacijos, taigi neturintys oro maišelių pavojingame pasaulyje išlikdavo geriau. Anot dr. B. de Boero, tikėtina, jog pirmoji nesudėtinga kalba atsirado daugmaž prieš milijoną metų, o „du“ ir „bu“ – pagrindiniai pretendentai į pirmąjį žodį.

Prieš 500 tūkstančių metų įvykęs oro maišelio praradimas atvėrė galimybes naujiems ir sudėtingesniems žodžiams atsirasti. Neandertaliečiai, gyvenę prieš 200 tūkst. - 30 tūkst. metų, tikėtina, taip pat gebėjo ganėtinai gerai kalbėti.

„Pagalvokite apie tai, kaip jie gyveno – medžiodami mamutus, gauruotus raganosius ir kitus milžiniškus, pavojingus gyvūnus. Nemanau, kad jie būtų galėję tai daryti, jei nebūtų turėję pakankamai geros bendravimo sistemos“, - sakė dr. B. de Boeras.