Visuomenėje ir žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie pasaulio pabaigos pranašystes, gaivališkus klimato atšilimo padarinius bei galimus globalinių katastrofų scenarijus.

Yra tūkstančiai pavyzdžių, įrodančių, kad žmonija pati savo rankomis griauna civilizaciją, ir tai liudija begalė ženklų, kuriuos siunčia mus supantis pasaulis. Tačiau kaip šiuos ženklus iššifruoti ir iš kur kyla nuojauta, kad jau visai netrukus turi atsitikti kažkas baisaus ir nepataisomo? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų mums nerimą keliančių klausimų – Pirmojo Baltijos kanalo trilogijoje „Paslaptingi pasaulio pabaigos ženklai“ - jau šį sekmadienį.

Tūkstančiai į krantą išmestų delfinų, jūrų liūtų bei ruonių primena masines savižudybes, XXI amžiaus epidemiją, kuri sunkiai suvokiama protu. Dėl visko kaltos ekologinės katastrofos, branduolinių bandymų pasekmės, biologiniai kataklizmai. O kas dėl jų kaltas? Šį retorinį klausimą užduoda PBK dokumentikos ciklo „Paslaptingi pasaulio pabaigos ženklai“ kūrėjai. Bendradarbiaudami su žinomais mokslininkais, klimato specialistais, ekologais, kariškiais, politikais bei kitų sričių specialistais projekto autoriai bando iššifruoti gamtos siunčiamus ženklus ir atsakyti į klausimą, ar mes dar turime laiko savo klaidoms ištaisyti ir kokie turi būti tie atsargūs, apgalvoti bei teisingi žingsniai išsigelbėjimo link.

Įsižiūrėję pamatytume, kad sausumos, oro bei jūrų ir vandenynų gyventojai mums kasdien siunčia gausybę įvairių signalų. Tačiau ar mokame juos suprasti? Viso pasaulio mokslininkai jau keletą metų stebi masišką bičių, gulbių, strazdų bei kitų paukščių ir vabzdžių rūšių nykimą. Vis dažniau Kanados ir JAV pakrantes niokoja tornadai, potvyniai, cunamiai bei kitos nelaimės, sukeliančios didžiulių finansinių nuostolių ir kaskart mažinantys žmonių viltį, kad ateityje viskas bus gerai.

Bėda viena nevaikšto. Šis posakis ypač tinka, kalbant apie gamtą, kur vienas neigiamas reiškinys tampa kito priežastimi. Dėl mažėjančios paukščių ir vabzdžių populiacijos nukenčia tūkstančiai medžių ir augalų rūšių – jie tampa lengvai pasiekiamu įvairių parazitų grobiu. Dėl to pasaulyje didėja bado tikimybė. Tautos kraustosi ieškodamos derlingesnių žemių, o tai gali sukelti konfliktus ir net karus. O kur dar kasmet atsirandantys nauji virusai, sukeliantys naujas ligas, prieš kuriuos bejėgiai net stipriausi antibiotikai. Ar žmonija pasimokys iš savo klaidų ir išmoks pamoką, nuo kurios priklausys jos likimas?