Ne visuose didmiesčiuose gatves dengia sunkus smogas, parkais vadinamos vos kelių kvadratinių metrų pločio erdvės su keliais medžiais ir suoliuku, piko valandomis pypsi spūstyse užstrigę gyventojai, o butus šildo brangiausios dujos. Siūlome susipažinti su žaliausiais pasaulio miestais, galinčiais tapti pavyzdžiu ir Lietuvos didmiesčiams.

Vankuveris, Kanada

Net 90 proc. energijos Vankuveryje išgaunama iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Didžiausias Britų Kolumbijos miestas lyderiauja pagal hidroelektrinių skaičių, pažabojant vandens, saulės, bangų ir potvynio energiją.

Malmė, Švedija

Trečiame pagal dydį Švedijos mieste gausu prižiūrėtų parkų. Malmės valdžios tikslas – netolimoje ateityje paversti ją ekologišku miestu. Jau dabar nemaža Malmės dalis perstatyta, naudojant šiuolaikinius ekologiškos architektūros principus.

Kuritiba, Brazilija

1,72 mln. gyventojų turintis miestas Brazilijos pietryčiuose tapo tikru pavyzdžiu visam pasauliui. Kai kitose šalyse piko valandomis gyventojai niurzga automobilių spūstyse, Kuritibos gyventojai renkasi viešąjį transportą. Miestą puošia didžiuliai žali parkai, kuriuose veją „pjauna“... besiganančios avys!

Portlandas, Oregonas, JAV

Rožių miestu tituluojamas Portlandas yra pirmasis JAV miestas, kuriame valdžia nusprendė visais įmanomais būdais mažinti anglies dioksido emisiją ir skatinti žaliąją architektūrą. Be to, miesto gyventojai raginami naudotis autobusais arba dviračiais, o ne važinėti automobiliais.

Reikjavikas, Islandija

Islandija garsėja ne tik įspūdinga gamta ir draugiškais gyventojais, bet ir ekologine savimone. Reikjavikas – tikras žaliųjų karalius. Šalies sostinėje keleivius veža vandeniliu varomi autobusai, elektra ir šildymu aprūpinama, naudojant pažangiausias atsinaujinančių išteklių technologijas (pavyzdžiui, vandens energiją).Parengė Goda Raibytė