Dalyvavimas 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje kol kas Lietuvai – nuostolingas, teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga ir atkreipia dėmesį, kad esmines problemas, kurios trukdo konkuruoti, reikia spręsti nelūkuriuojant, kol startuos 8-oji ES mokslinių tyrimų programa.

Pasak LJMS vicepirmininko dr. Tomo Žalandausko, prasidėjus penktiesiems 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos metams, tenka konstatuoti, kad tinkamai pasinaudoti programos galimybėmis nesugebame ir savo įnašu finansuojame kitų ES valstybių pažangą bei konkurencingumą. 

„Skaičiai labai paprasti: Lietuvos įnašas į 7-ąją bendrąją programą, startavusią 2007 m. – 133 mln. eurų. O nuo programos pradžios iki šiol, remiantis Europos Komisijos duomenimis, mūsų šalies institucijų gauta dotacija mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams – tesiekia 22,4 mln. eurų. Tad, tuo metu, kai iš valstybės biudžeto aukštųjų technologijų programai 2011 m. skiriame vos milijoną litų, beveik 110 milijonų eurų - dovanojame konkurencingesnėms ES valstybėms ir remiame jų augimą“, - teigia dr. T. Žalandauskas.

Anot jo, jei Lietuvos politikai ir derybininkai nesiims spręsti esminių problemų, kurios sąlygoja tokią situaciją, panašus likimas mus gali ištikti ir startavus Europos Sąjungos 8-ajai bendrajai mokslinių tyrimų programai, dėl kurios konsultacijos ir neformalios derybos su Europos Komisija – jau įpusėjo. 

Jaunųjų mokslininkų sąjungos įsitikinimu, tai, jog neformaliose derybose Lietuva siekia, kad programoje būtų sudaryta galimybė finansuoti mažesnio formato projektus, daugiau dėmesio būtų skiriama jauniesiems mokslininkams ir lygiavertei ekspertizei – labai svarbu. 

Tačiau, pasak dr. Tomo Žalandausko, viena iš būtinų sąlygų, galinčių prisidėti prie konkurencingesnio Lietuvos dalyvavimo europinėse mokslinių tyrimų programose, yra siekiamybė sukurti vienodas galimybes jose dalyvauti mokslininkams iš visų ES šalių, numatant vienodą atlygį už mokslinę veiklą ir neskirstant mokslininkų pagal jų valstybės pragyvenimo lygį.

Šiuo metu vyraujanti nuostata, kad skiriant dotacijas iš „bendro katilo“ naujųjų valstybių narių mokslininkų darbas yra vertinamas pigiau, nei senųjų – ydinga praktika. Toks, menkesnis, finansavimas pirmiausiai blokuoja galimybę į mokslinės veiklos vykdymą įtraukti kolegas iš užsienio, o taip pat ir riboja šalies galimybes konkuruoti dėl ES dotacijų moksliniams tyrimams.

T. Žalandausko teigimu, panašu, kad kol kas neformaliose derybose ši problema paliekama nuošalyje. „Be abejonės, šiai problemai spręsti nacionalinių pastangų nepakanka. Į pagalbą derėtų pasitelkti ir kitas Europos Sąjungos šalis, kurios dėl žemesnio pragyvenimo lygio nukenčia dėl nelygiaverčio finansavimo. Bet pirmiausiai yra būtina aiški politinė mūsų valstybės pozicija ir derybininkų pastangos jai ieškoti paramos dar iki formalių derybų pradžios“ – sako Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas. 

Numatoma, kad 8-oji ES mokslinių tyrimų programa startuos 2014 metais, o formalios derybos dėl programos krypčių ir priemonių prasidės kitų metų pradžioje.