Veik Foresto Regeneracinės medicinos instituto mokslininkai laboratorinėmis sąlygomis pirmąsyk sėkmingai išaugino funkcionuojantį analinį sfinkterį, praneša „ScienceDaily“. Sėkmingas eksperimentas gali būti proveržis gydant daugelį delikačių organizmo negalavimų.

Sfinkteriai – žiediniai raumenys, žmogaus organizme atliekantys ne vieną funkciją. Žmogaus kūne priskaičiuojama daugiau nei 50 rūšių sfinkterių (kai kurie iš jų – mikroskopinio dydžio). Šio tipo raumenys dalyvauja ne tik šalinimo (šlapinimosi, defekacijos) ar virškinimo (rijimo), bet ir, pavyzdžiui, regėjimo procesuose. Sutrikus šių raumenų veiklai, sulaukiama sveikatos pasekmių, dėl kurių pablogėja žmogaus gyvenimo kokybė.

„Iš principo, mums pavyko išauginti „atsarginį“ sfinkterį, kurio mūsų pacientams vieną gražią dieną gali imti ir prireikti, – aiškina Veik Foresto Regeneracinės medicinos instituto profesorius Khalilis Bitaras. – Tai pirmasis iš gyvų audinių sukurtas sfinkteris, kurį sudaro ne tik raumenų audinio, bet ir nervinės ląstelės.“

Kaip ir bet kuriam kito tipo raumeniui, vienas esminių reikalavimų yra, jog sfinkteris gebėtų adekvačiai reaguoti į nervinius impulsus. Nepakankamas sfinkterio raumenų „kontroliuojamumas“ iki šiol buvo pagrindinė kliūtis, trukdžiusi žiedinių raumenų audinius išauginti dirbtiniu būdu.

Šią problemą pavyko išspręsti K. Bitarui. Pirmosiose raumens auginimo stadijose žmogaus raumenų ląstelės ir pelių nervinės ląstelės buvo patalpintos į žiedo formos mitybinę terpę, kur ir pavyko suformuoti auginamo sfinkterio pavidalą, o vėliau – ir visavertį organą. Pirminės stadijos užtrunka 9 dienas, o visas sfinkteris užauginamas per šešetą savaičių.

Dirbtinai išauginti sfinkteriai buvo persodinti po pelių oda (ne kaip keičiantysis, o kaip papildomas organas). Po 25 dienų atlikto kontrolinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog dirbtiniuose sfinkteriuose susiformavo kraujotakos audiniai bei papildomas nervinis audinys, kuris „pajungia“ sfinkterius prie laboratorinių pelių nervinių sistemų.