Kanados mokslininkai eksperimentiškai sugebėjo paversti pacientų odos ląsteles į kraujo kūnelius.

Tikimasi, jog išradimas padės kurti naujas vėžinių susirgimų terapijas, tuo pat metu išvengiant prieštaringai vertinamo kamieninių ląstelių panaudojimo.

Kaip rašo technologijos.lt, pritaikant naują technologiją, tiems pacientams, kuriems atliekamos operacijos metu būtinas kraujo perpylimas, arba kurie serga tokiomis ligomis, kai yra reikalingas išorinis kraujo šaltinis, ateityje kraują bus galima pagaminti panaudojant jų pačių odos lopinėlius. Ontarijo (Kanada) McMaster universiteto atstovų teigimu, naujovės klinikinės studijos bus pradėtos 2012 metais.

Du metus trukusio eksperimentinio tyrimo metu mokslininkai paimdavo suaugusiųjų bei kūdikių odos ląstelių mėginius - taip buvo siekiama įrodyti, kad metodas veikia bet kurio amžiaus žmonėms. Į odos ląstelių kultūrą būdavo įterpiamas genas kodiniu pavadinimu OCT4 ir grupė baltymų, kuriuos biologai vadina kraujo transkripcijos veiksniais (angl. transcription factor). Atsižvelgiant į baltymų mišinio pobūdį, odos ląstelės transformuodavosi į įvairias kraujo ląsteles, įskaitant raudonuosius, baltuosius kraujo kūnelius ir trombocitus.  

Mokslininkai jau anksčiau yra pademonstravę, kad odos ląsteles galima konvertuoti į funkcionalias kamienines ląsteles, kurios potencialiai gali virsti bet kurio tipo ląstelėmis, sudarančiomis žmogaus kūną. Tačiau būtent šis tyrimas yra pirmasis, kurio metu parodyta, jog odos ląsteles galima tiesiogiai konvertuoti į kraujo kūnelius, o prieš tai nereikalingas kamieninių ląstelių išgavimo etapas.

Principas yra ir greitesnis, ir saugesnis, ir lengviau įgyvendinamas, be to, išvengiama prieštaringų moralinių problemų, supančių kamieninių ląstelių pagrindu vykdomus tyrimus. Tai taip pat pirmasis tyrimas, kurio metu buvo pagamintos suaugusio žmogaus kraujo ląstelės; tuo tarpu kiti tyrimai daugiausia susitelkia ties embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis. 

Tikėtina, jog Kanados mokslininkų atliktas darbas leis paspartinti sintetinio kraujo technologijos tobulinimą. Šiuo metu šis procesas yra brangus, o jo klinikinio patvirtinimo dar gali tekti laukti ilgus metus. Bet kuriuo atveju, žurnale "Nature" publikuotus eksperimento rezultatus palankiai vertina daugelis šios srities specialistų, kadangi juos palyginti nesunkiai būtų galima pritaikyti hematologijoje, gydant kraujo vėžiu, anemija ir kitokiomis kraujo ligomis sergančius asmenis.  Gaminant kraują iš paties paciento odos ląstelių, būtų galima ženkliai sumažinti ar net visiškai atsisakyti kaulų čiulpų transplantacijų ir išvengti šio tipo operacijoms atlikti reikalingų tinkamų donorų paieškos, teigia studiją remiančios organizacijos - Kanados Sveikatos mokslinių tyrimų instituto - prezidentas Alain Beaudet.

Šiuo metu tyrinėtojų komanda kuria patobulintus metodus, kurie leistų gaminti didelius kiekius kraujo. Tam būtų pasitelkiamos laboratorijose užauginamos odos ląstelių kultūros. Vėliau bus atliekami bandymai, kurių metu sintetinės kraujo ląstelės bus užšaldomos (ilgalaikio saugojimo tikslais) ir vėl atšildomos, o vėliau tiriamas jų funkcionalumas.