Tūkstančiai smalsuolių iš visos Graikijos plūsta pasimatyti su "Myrta" į Atėnų Nacionalinį archeologijos muziejų.

Vardą gražuolei "Myrtis" suteikė mokslininkai, aptikę ją masinėje kapavietėje Kerameikos vietovėje, Atėnuose kartu su kitais 150 palaikų skeletų, datuojamų tarp 426-430 metų prieš Kristų, skelbia heritage-key.com.

Vienuolikmetės Myrtos mirties priežastis – vidurių šiltinė – maras, prieš 2,5 tūkst. metų pasiglemžęs trečdalį Atėnų valstybės.

Ši informacija mokslininkams pasirodė naudinga – dantų pavyzdžiai padėjo daugiau suprasti apie mikrobus, dėl kurių mirė tiek daug žmonių.

„Atgaivinti“ Myrtą padėjo išlikusi sveika kaukolė su visu apatiniu žandikauliu su išlikusiais pieniniais ir nuolatiniais dantimis. Veido rekonstrukcijos pavyzdžiu pasirinktas jauno Egipto karaliaus Tutanchamono modelis.

Ortodontologijos profesorius Manolis Papagrigorakis vadovavo Myrtos veido atstatymo komandai.

Naudotasi „Mančesterio“ metodu, padedančiu nustatyti buvusių galvos audinių storį atsižvelgiant į tiriamojo kilmę, lytį, gyvenimo sąlygas ir amžių.

Myrta – vienas iš Jungtinių Tautų Tūkstantmečio plėtros tikslų, bendrų 192 valstybėms, Tarp kitų siekių minimi ir  epidemijų, ligų grėsmė bei siekis apsaugoti vaikus.

Myrtai internete sukurtas specialus tinklapis, kuriame ji kreipiasi į pasaulį 13 kalbų:

Ištrauka: „Praėjus 2500 metų po mano mirties tikiuosi, kad mano pranešimas patrauks ir paskatins daugiau žmonių paversti Tūkstantmečio vystymosi tikslus realybe. Paklausykite manęs. Aš žinau, ką sakau. Niekada nepamirškite, kad aš daug vyresnė ir daug protingiau už jus“.

Myrta: akis į akį su praeitimi