Jei saulės elementuose būtų naudojami nanolaidai, tai jų efektyvumą galima būtų padidinti kelis kartus ir įveikti dar 1961-aisiais rastą efektyvumo ribą.

Danijos Nilso Boro instituto ir Lozanos Federalinės politechnikos mokyklos Šveicarijoje mokslininkai teigia, kad nanolaidais dengtas saulės elemento paviršius gali sukaupti 15 kartų daugiau saulės energijos, nei siekia spindulių intensyvumas. Nanolaidų kristalai yra vos vienos dešimttūkstantosios plauko storio. Jie yra plonesni net už saulės spindulių bangų ilgį, todėl saulės energija sukelia tarp laidų rezonansą, leidžiantį kaupti ir koncentruotai panaudoti energiją.

Saulės elementai pagal našumą gerokai nusileidžia kitoms alternatyvios energijos gavimo priemonėms. Jų efektyvumo teorinę ribą 1961-aisiais nustatė „Shockley Semiconductor“ mokslininkas Hansas Queisseris. Nuo to laiko manoma, kad idealus saulės elemento efektyvumas siekia apytiksliai 33,7 proc. nuo visos gaunamos saulės energijos. Naujausia teorija teigia, kad su nanolaidais šią ribą galima įveikti.

Didžiausias slenkstis, skiriantis mus nuo naujos kartos saulės elementų, rašo „ZME Science“, yra gamybos technologijos ir jų diegimo kaina. Prireiks dar ne vienerių metų, kol nanolaidais dengti saulės elementai pasieks masinę gamybą ir pirmuosius vartotojus.