Jei pasiseks, NASA zondas „Smalsumas“ artimiausiu metu bus paleistas sėkmingai ir kitų metų rugpjūtį atkeliaus į Marsą. Ten atvykęs jis galės tirti Raudonąją planetą, bet pirmiau jam teks atsiginti nuo vadinamojo „Marso prakeikimo.“

Kosmoso tyrėjai apie „prakeikimus“ kalba retai dėl temos opumo. Per pusšimtį metų, per kuriuos žmonija bandė siųsti zondus į Raudonąją planetą, iš 39-ių Marso misijų du trečdaliai baigėsi nesėkmingai. Kai kurie iš kosminių įrenginių nukrito atgal į Žemę, o kiti suiro pakeliui į Marsą. Vienas Sovietų Sąjungos zondas vos pakilęs sprogo, o kitas besileisdamas į Marsą sudegė.

Naujausias rusiškas zondas, sukurtas kelionei į Marso palydovą Fobosą, pakilęs užstrigo žemės orbitoje, ir inžinieriams iki šiol nėra aišku, kaip su šia problema susidoroti.

Pasikliaudama naujausia Marso misija NASA daug stato ant vienos kortos. 900 kilogramų sveriantis “Smalsumas” yra didžiausiais ir sudėtingiausiais iš visų kada nors ant kitos planetos nusileidusių objektų. Visa tai turi ir atitinkamą kainą – zondas, jį nešanti raketa ir kitos detalės yra vertos 6.5 trilijonų litų.

„Taip, Marsas gali sutrikdyti mūsų planus. - sakė Peteris Theisingeris, NASA zondo programos vadovas, - Akimirkos, kai zondas patenka į Marso atmosferą ir joje leidžiasi ar kai bandome jį patupdyti ant Marso paviršiaus, tikrai priverčia nervintis dėl įtampos. Marsas – pavojinga aplinka.“