Dauguma žmonių žino, kaip atrodo standartiniai kūno implantai: kojos, rankos, akys, pirštai, ir t.t. Šie iš plastiko, stiklo, metalo, medienos pagaminti prietaisai palengvina gyvenimą žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių neteko savo galūnių ir leidžia jiems integruotis į normalų gyvenimą. Tačiau tikrųjų kūno dalių jos nepakeičia. Savo galūnes mes galime valdyti ir manevruoti jomis kaip tik norime, kadangi visos mūsų kūno dalys tarpusavyje susietos nervų tinklu, per kurį smegenys tolygiai ir tobulai valdo visą kūną.

Neįtikėtini išradimai

Tradiciniai protezai atlieka tik paremiamąją funkciją, tačiau nėra prijungti prie nervų sistemos, todėl mes negalime valdyti savo dirbtinių galūnių.Tačiau tobulėjant mokslui, 21-ajame amžiuje mokslininkai pristatė vadinamąsias bionines, arba „robotines“ galūnes, kurių pagalba, pasitelkus likusius nutrauktų galūnių nervus ir jungiant dirbtines rankas ir kojas prie kūno, žmogus galės atlikti beveik visas tikroms kūno dalims būdingas funkcijas, rašo vanderbilt.edu ir wired.com

Bioninė ranka veikia priimdama iš smegenų tuos pačius elektrinius impulsus, kuriais turėtų būti valdoma tikra žmogaus ranka. Šiuos impulsus priima elektroninėje galūnėje esantys davikliai ir nurodantys, kokį veiksmą turi atlikti ranka. Tokiu pačiu principu kuriamos baterijas, daviklius, jutiklius, elektroniką turinčios dirbtinės kojos, pirštai. Netolimoje ateityje, implantavus bioninę akį, žmogus galės susigrąžinti regėjimą. Netgi kalbama apie dirbtinius raumenis, kurių pagalba žmogus taps stipresnis. Tai nėra fantastinių romanų ar filmų fikcija. Tai yra didžiulė technologijų revoliucija ir mokslo pažanga, kurios spartus tobulėjimas padės žmonėms pakeisti prarastas kūno dalis ir taip koreguoti žmogiškųjų kūno dalių trapumą ir trumpaamžiškumą.

Dirbtinės žmogaus kūno dalys buvo naudojamos jau senovėje. Protezų kūrimas ir taikymas minimas senovės egiptiečių, senovės graikų, romėnų šaltiniuose. Jų egzistavimą liudija archeologinių kasinėjimų metu aptiktos primityvios medinės kojos, metalinės rankos, dantų karūnėlės ir t.t. Tačiau, geriausiu atveju, tokiais prietaisais žmogus galėjo tik kokį nors daiktą prilaikyti. Sakykime, rankos netekęs karys, sugebėjo protezo pagalba prilaikyti skydą. Jie buvo nefunkcionalūs, nepatogūs ir negalėjo atstoti nutrauktųjų galūnių. Protezai tapo funkcionalesni 16-ame amžiuje, kai išradėjai pradėjo kurti lanksčius kojų kelių, rankų alkūnių ir pirštų sąnarius, kurie, nepaisant negalėjimo valdyti jų smegenimis, leido lengviau atlikti kasdienius darbus. Po antrojo Pasaulinio karo 20-ame amžiuje pradėti gaminti dar funkcionalesni, stabilesni ir lengvesni protezai, kurių tobulinimu susirūpinta dėl didelio kiekio amputacijas patyrusių ir galūnių netekusių žmonių. Natūralu, kad tobulėjant elektronikai ir kompiuterinėms technologijoms, pradėta mąstyti, kaip jas būtų galima pritaikyti ir implantų srityje.

Galimybė daryti praktiškai viską

Naujieji įrenginiai jau paleisti į komercinę prekybą. Kol kas jų kaina yra sunkiai įkandama. Rankos protezas gali kainuoti 60-70 tūkstančių JAV dolerių, o kojų pora – 150 tūkstančių JAV dolerių. Tačiau protezus išbandę žmonės lieka neabejingi šių technologijų tobulumui.

Vieną pirmųjų bioninių rankų pasaulyje 2011 metais išbandė jaunas austras Patrikas, kurio kairioji ranka po elektros iškrovos tapo neveiksni. Jis sutiko, kad jam amputuotų ranką ir vietoj jos įtaisytų dirbtinę bioninę. Vaikinas su naująja galūne galėjo laikyti gėrimo butelį, stiklinę, užsirišti batus, pasukti ranką 360 laipsnių kampu, judinti kiekvieną pirštą atskirai ir visus kartu, atlenkti ir sulenkti delną. Tereikia apie norimą veiksmą pagalvoti ir ranka iš karto priima signalą ir daro tai, ko žmogus nori. Škotų bendrovės „Touch Bionic“ sukurta ranka „iLimb“ jau pardavinėjama ir yra prieinama vartotojams. Ją išbandęs vyras gali be kliūčių vairuoti automobilį, nešioti įvairiausius daiktus,  kadangi rankoje yra davikliai, kurie nustato, kaip stipriai reikia suspausti nešiojamą objektą, kad šis neiškristų. Todėl, pasitelkus šias technologijas, kasdieniai darbai tampa visiškai nesudėtingi ir nereikalaujantys didelių pastangų. Tereikia įprasti. Amerikietis daktaras Todas Kuikenas sukūrė bioninę ranką, kuria ne tik praktiškai negalvojant apie veiksmą galima atdaryti šaldytuvą, bet ir jausti spaudimą, šaltį, karštį.

„Tobulėjant technologijoms, ateis laikas, kai tokie protezai funkcionuos geriau nei tikrosios žmonių galūnės. Galimai matysime sveikas rankas turinčius žmones, kurie norės, kad jų rankas pakeistų kibernetinės technologijos“, - teigia daktaras Benetas Fodis iš Oksfordo universiteto.

Galimybė sinchronizuotai vaikščioti

Jau dabar bioninių kojų pagalba žmogus gali vaikščioti sinchronizuotai ir stabiliai, lyg tikromis kojomis. Tradiciniai kojų implantai pasižymi tuo, kad viena koja nuo kitos atsilieka, kadangi protezas nėra nervų sistemos dalis. Šiuolaikiniai kibernetiniai kojų implantai suteikia galimybę vaikščioti natūraliai. Jeigu žmogus yra netekęs vienos kojos, tai jam tvirtinamas dviejų dalių mechanizmas: bioninė koja ir daviklis ant sveikosios kojos. Daviklis siunčia signalą į protezą ir jis imituoja tai, ką daro sveikoji koja. Tokiu būdu žmogus, turintis dirbtinę galūnę, gali tolygiai vaikščioti. Kiti dirbtiniai kojų protezai naudoja naujausias kompiuterines, daviklių, jutiklių technologijas, kad atspėtų, ką sveikoji koja toliau norės daryti. Šios technologijos šiuo metu ypač taikomas kojų netekusiems kariams Irake ir Afganistane.

Profesorius Maiklas Godfarbas teigia, kad jų kompanijos sukurtas kojos protezas pritaikytas kasdieniam gyvenimui. Jos pagalba žmogus gali lengviau vaikščioti, atsisėsti, lipti laiptais, kadangi naudojant įrenginį naudojama mažiau energijos. Technologijų pagalba taip pat pavyko sukurti protezą, kuris sveria mažiau nei žmogaus koja. Todėl jos dėka žmogus ne taip greitai pavargs. Be to, šiuolaikiniai protezai neskleidžia triukšmo.

Kompanijos „iWalk“ sukurta bioninių kojų elektronika gali būti reguliuojama per atstumą naudojant išmanųjį telefoną. Tokiu būdu koja pritaikoma naudotojo ūgiui ir svoriui.

Dirbtinė rega

Kai žmogus netenka akies, jam galima implantuoti stiklinę akį estetiniais sumetimais. Tačiau stiklinis implantuos neatlieka regos funkcijos. Šiuo metu Australijos mokslininkai kurią dirbtinę elektroninę akį, kurios pagrindą sudarys kelių milimetrų dydžio nervų stimuliuojama mikroschema. Akies kūrėjai teigia, kad mažąją mikroschemą sudaro viena sudėtingiausių pasaulyje elektroninių schemų. Akis prijungiama prie nervų, o smegenys siųnčia impulsus ir stimuliuotų mikroschemą. Tikėtina, kad tokiu būdu žmogus galės matyti. Bioninė akis bus kuriama iki 2020 metų

Kai kurie žmonės pasinaudoja savo netektimi ir randa išradingų alternatyvų. Režisierius Robas Spencas susišaudymo metu neteko akies. Pradžioje jo draugai juokais siūlė Robui įsistatyti „robotinę“ akį - režisierius taip ir padarė. Daktarai į į dirbtinę akį įmontavo mažytę kamerą, kuria režisierius be jokių papildomų priemonių gali filmuoti ir kurti filmus. Per belaidę sistemą Robas gali savo filmuotą medžiagą perkelti į bet kokį elektroninį įrenginį. Jis net gauna pasiūlymų keliauti į slaptas misijas, kaip, pavyzdžiui, į Iraką, kur niekas nepastebėtų, kad jis filmuoja slaptus karinius objektus.

Žmogaus ateitis

Bioninių technologijų sparta dažnai verčia mokslininkus prabilti apie naują ateities žmonių rūšį – kiborgus, robotinius organizmus, kuriuose bioninės kūno dalys jungiamos prie organinio kūno.  Šių technologijų plėtra daugumą specialistų verčia manyti, kad modernus ateities pasaulis bus pilnas kiborgų. Vieni jų turės bioninius protezus, kiti nešios kūną stiprinančius kostiumus, turės dirbtinai sustiprintą intelektą. Post humanistas Maksas Moras teigia, kad  yra  tikimybė sintetiniais implantais pakeisti suardytus nervų audinius ir taip net pagerinti atminties funkcijas, pridėti žmogui naujų gebėjimų. Todėl šiuo atveju jau prabylama apie dirbtinį protą. Tačiau žmonės dar linkę manyti, kad tokia realybė, kokia vaizduojama fantastiniuose filmuose „Žvaigždžių karai“, „Terminatorius“ ar „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, yra neįmanoma fikcija. Tokios technologijos sukelia šoką, prie jų reikia priprasti. Tačiau pradžia jau sukurta. Ir ši pradžia pakankamai įspūdinga.