Masačiutseso Technologijos instituto (MIT) archyvuose saugiai laikomas apie metro aukščio švininis konteineris. Jo turinys yra laikomas paslaptyje, nebent jums pavyktų iššifruoti slaptą kodą. Tik vienas žmogus žino sprendimą – šio galvosūkio autorius Ronas Rivestas, vienas iš RSA algoritmo išradėjų. Šis algoritmas yra vienas tobuliausių metodų šifruoti įvairioms komunikacijos formoms (daugiausiai internete).

1999 m. R. Rivestas minėdamas savo 35 metų gimtadienį sugalvojo galvosūkį pasinaudodamas RSA algoritmu. Taisyklės paprastos – tik kai bus rastas sprendimas jo uždaviniui, tik tada bus galima pažiūrėti kas paslėpta paslaptingame švininiame konteineryje. Žinoma niekas nedraudžia jo atidaryti ir dabar, bet MIT institutas jį saugiai paslėpė, kad būtų laikomasi žaidimo taisyklių. Šifro autorius paskaičiavo, kad prireiks bent 35 metų kol jo užduotis bus įveikta.

R. Rivesto užduoties atsakymas paslėptas po 616 skaičių. Šis šifras skiriasi nuo kitų, nes skaičiai slepia ne raides, o binarinį kodą (šnekamojoje kalboje kodas vadinamas "kompiuterine kalba" arba „vienetukais ir nuliukais“ (O ir I)). Tačiau čia tik pusė bėdos. Pirmiau reikia išspręsti sudėtingą matematinį uždavinį: 7,2 kvadrilijonų skaitmenų (7,2 x 10¹⁵) ilgio skaičių padalinti iš 600 skaitmenų ilgio skaičiaus, turėtų būti gautas racionalusis skaičius iš daugiau nei 600 skaitmenų. Mums reikalinga to skaičiaus liekana (jos ilgis irgi turėtų būti virš 600 skaitmenų). Ta liekana bus galvosūkio „raktas“. 

Pirminį 616 skaitmenų skaičių ir paslėptąjį reikia paversti binariniu kodu ir juos abu palyginti. Juos lyginant tose vietose kur I sutaps su O, tai reikš naują ženklą 0, o kur nesutaps reikš – I. Taip gausime naują binarinį kodą, kurį pavertus į lotynišką alfabetą gausime ir atsakymą.

Atrodytų kas čia sudėtingo šiais kompiuterių laikais? Nejaugi tam reikia 35 metų? R. Rivetas paskaičiavo, kad įveikti tokiam matematiniam uždaviniui dabartinių kompiuterių pajėgumų neužtenka. Nustatydamas tokį laiko terminą jis rėmėsi Moore dėsniu (kompiuterinio skaičiavimo pajėgumai pasaulyje padvigubėja kas du metus). Išskaidyti uždavinį keliems kompiuteriams ar procesoriams taip pat neįmanoma dėl jo sąlygų.

Kriptologai jau yra sugalvoję įvairių būdų kaip išspręsti šį uždavinį kitais būdais, bet iki šiol dar nei vienam to padaryti nepavyko.

Ir vis tik labai smalsu kas paslėpta konteineryje. Ar tikrai teks laukti iki 2034 m. kad sužinotume kas jo viduje? O gal Mooro dėsnį pakeis naujieji kvantiniai kompiuteriai? Ateitis lieka neaiški, bet labai jaudinanti.