Ar Harvardo, Kembridžo, Masačusetso universitetams padarius savo studijas prieinamas visiems internetu, Lietuva sugebės išlaikyti susidomėjimą studijomis čia? Juk jaunus protus vilioja galimybės bendrauti su kitais genijais ir kurti bendrus projektus. Mūsų verslininkai tikina: Lietuva šia situacija gali netgi pasinaudoti, o mokymąsi paversti žaidimu.

Universitetai be sienų

Nuo 2012-ųjų rugsėjo švietimo srityje buvo ne tik atverstas naujas puslapis, bet ir imta rašyti kone nauja knyga: keletas pačių įtakingiausių pasaulyje universitetų savo kursus ir paskaitas atvėrė absoliučiai visiems. Dabar lengvai galima įstoti į, pavyzdžiui, Harvardo universitetą ir nuotoliniu būdu nemokamai studijuoti vienas geriausių studijų programų pasaulyje – geriausių bent jau pagal pasaulinį universitetų reitingą.

Studentai gali matyti ir girdėti visas paskaitas, kurios skaitomos universitetuose, pasiekiama tapo ir visa informacinė disciplinų medžiaga. O svarbiausia tai, kad studijuojantys gali produktyviai bendrauti ne tik su kitais studentais, bet ir, tarkime, su Stanfordo, Harvardo ar Berklio universitetus jau baigusiais žmonėmis – šioje bendruomenėje artimai dalijamasi naudinga patirtimi, kuriami bendri verslo projektai, taigi, gaunamas atgalinis ryšys.

„Užupio kūrybinio klasterio“ vadovas, verslininkas Vytautas Ratkevičius teigia iškart pajutęs neabejotiną šio drąsaus projekto naudą, kai pats ėmė nuotoliniu būdu klausyti Pažangaus verslumo paskaitų Stanfordo universitete. Šiame kurse, beje, tuo metu studijavo beveik 9 tūkst. žmonių.

„Tikslu, paprasta, unikalu, išskirtiniai dėstytojai – tai buvo su niekuo nepalyginama, geriausia mano akademinė patirtis per pastaruosius dvidešimt metų“, – įspūdžiais dalijosi verslininkas, jau ilgai bendradarbiaujantis su universitetais Lietuvoje ir toli už jos ribų.

Deja, jau dabar aiškiai matoma didelė problema – klasterio vadovas įsitikinęs, kad šis gerbiamiausių universitetų žingsnis smarkiai atsilieps lietuvių ištikimybei Lietuvai. Ypač ištikimybei vietos švietimo įstaigoms ir studento darbui. Mat taip studijuojantys žmonės su didžiausiu užsidegimu praleidžia kiauras naktis klausydamiesi paskaitų ir bendraudami su pasirinkto universiteto bendruomenės nariais.

Verslininkas pasakojo, kad ryte grįžę „į pilką realybę“ jie nebeturi motyvacijos ir energijos studijuoti ar netgi dirbti, po to, kai visą naktį bendravo su žymiausių universitetų publika ir kartu su jais tobulino šviežius, beprotiškai įdomius sumanymus.

Verslas, mokslas ir žaidimai

Viename vaizdingiausių Vilniaus rajonų, Užupyje, įsikūręs „Kūrybinis klasteris“ tiki radęs sprendimą šiam artėjančiam ištikimybės nuosmukiui. Užupyje įsikūrusį klasterį (angl. cluster – tam tikra geografiškai artimų kartu veikiančių įmonių grupė) sudaro apie dvidešimt įmonių, kurios vienaip ar kitaip prisideda prie bendrų visos grupės tikslų. Viena pagrindinių šių įmonių veiklos krypčių yra mokomųjų žaidimų kūrimas.

Klasteryje stengiamasi panaikinti ribas tarp pramoginių ir edukacinių žaidimų. Tam, kad žaidėjas jaustų kuo didesnį malonumą ir kartu įgytų reikalingų žinių.

Pradėję nuo šviečiamųjų žaidimų kaliniams 2004-aisiais, grupės nariai toliau kūrė mokomuosius žaidimus suaugusiesiems, studentams ir paaugliams. Šiuo metu čia kuriami „MMO RPG 3D Flash“ (daugybės asmenų realiuoju laiku žaidžiamas žaidimas, paremtas vaidmenimis) tipo žaidimai, kurie kol kas tikra naujovė ne tik Baltijos šalims. Vienas lietuvių sukurtų produktų yra smagus internetinis verslumo žaidimas, kuriame asmuo gali pradėti savo verslą, susikurti sau įvaizdį, „gyventi“ savo verslo rinkoje, atlikti sudėtingas užduotis, spręsti iškylančias problemas, bendrauti su kitais žaidėjais. Taip mokomasi tiek vadybos, tiek verslumo, aiškiai juntama verslo dinamika, ugdomas kūrybiškumas ir daugybė kitų realiose rinkose būtinų gebėjimų.

Beje, nemažai tokio tipo žaidimuose gvildenamų idėjų iš tikro virsta sėkmingomis verslo iniciatyvomis.

Išgelbės aikido taktika

Taigi, iškyla pats svarbiausias klausimas – kaip Lietuvai sukurti atsvarą atviroms minėtų universitetų programoms?

„Atsakymas paprastas – pasinaudoti šiuo jų žingsniu ir integruoti jų kursus į mokymo programas Lietuvoje“, – teigė V.Ratkevičius.

Pašnekovas netgi pateikė Rytų dvikovos aikido pavyzdį, kai priešininko jėga ir energija yra panaudojamos prieš jį patį. Savaime suprantama, į minėtus universitetus nereikėtų žiūrėti kaip į priešą, o pasinaudoti jų nemokamai atiduodamomis programomis mūsų švietimui tobulinti tikrai prasminga.

Klasterio vadovas tvirtino, kad pažvelgus į pasaulyje aukščiausiai reitinguojamus universitetus pasidaro aišku, kodėl jie taip aukštinami: pirma, jie susikūrė privilegijuotųjų įvaizdį ir išlaikė uždaras elitines universiteto bendruomenes. Antra, juose dėsto kruopščiai atrinkti, geriausius įvertinimus gaunantys dėstytojai. Ir trečia, šios programos spinduliuoja nenuneigiamu emociniu prieraišumu – žmonės įgyja emocinę priklausomybę, nes tokios studijos žavi, įtraukia, intriguoja ir apdovanoja malonumu.

Dėl pirmojo veiksnio – universitetų įvaizdžio – Lietuvos švietimo įstaigos galėtų tiesiog pasinaudoti jau sukurtu šių garsių universitetų įvaizdžiu ir įtraukti jų programas į Lietuvoje dėstomus modulius. Antruoju pranašumu – dėstytojais – lietuviai taip pat gali pasinaudoti tiesiog perimdami šias visiems nemokamai pasiekiamas akademinio pasaulio garsenybių paskaitas.

Na, o trečioji užduotis – emocinė ištikimybė studijoms – gali būti lengvai įgyvendinta studijų programose naudojant žaidimo principą. Remdamasis šiuo principu klasteris dirba jau nebe pirmus metus.
Mokymas, pritaikytas konkrečiam asmeniui

Vienas perspektyviausių dalykų švietime, apie kurį vieningai atsiliepia žymūs edukacijos ekspertai yra personalizacija – mokomų dalykų pritaikymas konkrečiam žmogui. Juk nebereikia įrodinėti, jog visi mokosi skirtingais tempais ir yra priklausomi nuo skirtingų aplinkybių. Žmogus išmoksta daugiausiai, kai sistema taikosi prie jo. Naudojant lietuvių klasterio sukurtą žaidimo-mokymosi modelį bus galima kaip įmanoma asmeniškiau pateikti dėstomas programas pasirinktam žmogui.

„Tai yra kompromiso ieškojimas tarp to, kam žmogus gabus ir tarp to, ko jis nori, kuo domisi, kas jam patinka“, – džiaugiasi V.Ratkevičius.

Šia ir kitomis „Užupio kūrybinio klasterio“ iniciatyvomis jau senokai domisi įvairios stambios įmonės, tarp jų ir technologijų lyderiai, įsikūrę Silicio slėnyje, kur ir patiems klasterio darbuotojams teko ne kartą lankytis darbo reikalais. Taigi šios inovacijos gali būti padėtos realizuoti Lietuvoje daug greičiau, nei buvo tikėtasi.

Pabaigoje lieka tik neišvengiamas klausimas, ar Lietuvos pedagogai nebijos tokio švietimo bangos išplitimo Lietuvoje? V.Ratkevičius atsako klausimu:

„Koks sąžiningas pedagogas nenorėtų dirbti su labiau užsidegusiais ir daugiau naudingų žinių turinčiais studentais? Juolab jei šie kūrybingi lietuviai, baigę studijas ar vis dar studijuodami, kurtų savo inovatyvius projektus čia ir taip keltų mūsų visų gyvenimo lygį, gyvenimo kultūrą ir kokybę.“

„Užupio kūrybinis klasteris“

Veiklą pradėjo 2004 m.
Klasterio įmonių skaičius: 22.

Pagrindinė veikla: mokomųjų žaidimų kūrimas, tyrimų atlikimas, mokymų įgyvendinimas, „Klasterio dienų“ organizavimas, žurnalo „UCC games industry news“ leidimas (žurnalas platinamas nemokamai, 3000 egzempliorių tiražu), reguliarus dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, mugėse, parodose.
Svarbiausi projektai: „Mokomųjų žaidimų ir simuliatorių žaidžiamasis momentas“, „Saugumas informacinių technologijų tinkle“, „Simuliatorių kūrimo socialiniai ir psichologiniai aspektai“, „IT simuliatorių programavimo technologijų ir kūrimo metodikų taikymas“, „Simuliatorių grafinio dizaino ir vartotojų sąsajos“, „Simuliatorių techninė įranga“.