Antrąją šio dešimtmečio pusę Šiaurės pašvaistės stebimos vis rečiau, dabar jų užfiksuojama mažiausiai per visą šimtmetį, teigia meteorologai.

Šiaurės pašvaistėms būdingas 11 metų „saulės ciklas“: šio reiškinio dažnumas pasiekia maksimumą, tuomet palaipsniui mažėja iki minimumo, o tada ciklas vėl kartojasi, rašo telegraph.co.uk.

Pasak Suomijos meteorologijos instituto tyrėjų, toks minimumas oficialiai pasiektas 2008 metais, tačiau jis tęsiasi ir toliau.

„Daugiau aktyvumo užfiksavome tik pastarąjį pusmetį, tačiau vis dar nežinome, ar jis jau baigiasi“, – teigė mokslininkė Noora Partamies.

Šiaurės pašvaistę, ryškiomis spalvomis nušviečiančią šiaurinę dangaus pusę, sukelia Saulės vėjai, susiduriantys su Žemės atmosfera. Šie susidūrimai sujudina elektronus atmosferos dalyse – jonosferoje ir magnetosferoje.

Blankstančios Šiaurės pašvaistės rodo, kad Saulės aktyvumas, sukeliantis Saulės vėjus, blyksnius ir dėmes, mažėja.

Naudodami modernių stebėjimo stočių tinklą, mokslininkai turi galimybę pirmą kartą stebėti, kas nutinka šiam Saulės ciklui, kai jis sutrinka.

„Mes laukiame, kas nutiks toliau, ar kitas maksimumas bus laiku, ar jis vėluos, ar vėlavimas bus didelis“, – sakė N. Partamies.

Kai ciklas pasiekė piką 2003 metais, Norvegijos Svalbardo saloje netoli Šiaurės ašigalio esanti stotis užfiksavo, kad Šiaurės pašvaistės buvo regimos beveik kiekvieną naktį, išskyrus baltąsias naktis vasarą.

Dabar jų skaičius sumažėjo 50 proc. Tuo metu piečiausiai esančioje stotyje, esančioje pietų Suomijoje, pastaraisiais metais Šiaurės pašvaistės stebimos vos 2–5 kartus per metus.