Penkiolika nuo drėgmės ir šalčio tirtančių keturkojų, kurie grandinėmis prirakinti tipena po savo išmatas ir kasdien mato tą patį niūrų vaizdą. Jų pilką kasdienybę praskaidrina tik šeimininkė, kartais pasirodanti su sauja sauso maisto.

Tokiomis sąlygomis auga šunys ir dar nenustatytas skaičius kačių Ramygaloje, netoli Panevėžio esančiame miestelyje.

„Apkakoti“ penkiolikos nelaimėlių namai

Ne itin prižiūrimais augintiniais susidomėjo gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ atstovai. Organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, jog savo akimis pamačiusi situaciją iškart suprato, kad veikti reikia skubiai.

„Prašiau Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų, kurie kartu su mumis aplankė šį kiemą, kad kreiptųsi į teismą dėl gyvūnų paėmimo skubos tvarka. Darbuotojai sakė, kad taip ir darys, - aiškino „Pifo“ vadovė. - Ten baisi vieta, visur prikakota - namuose ir tvartuose. Šeimininkė išvis gyvena kitur, o namą užleidusi šunims ir katėms. Nebuvom įėję į namą, nes ant durų – spyna, tačiau užteko praverti nedidelį langelį... Baisu!“

B. Kymantaitė pasakojo, jog namo kieme grandinėmis priraišiota arba tvarte uždaryta iki 15 šunų. Keturkojai neatrodo išbadėję, kaimynų teigimu, šeimininkė kartais ateina ir paberia sauso maisto.

Pavyko pagauti vieną rainį

„Kol kas nesimato stipriai sergančio ar mirštančio šuns, tačiau jų gyvenimo sąlygos yra tragiškos! Iš karto kreipėmės į atsakingas institucijas, net neieškojome šeimininkės. Seniūnas sakė, kad su ja ne kartą kalbėta ir ji taip supranta gyvūnų priežiūrą“, - dėstė B. Kymantaitė.

„Pifo“ tarnybos vadovė iš kiemo neišvyko tuščiomis. Pamatęs keistus svečius pro namo langą į lauką išlindo katinas. B. Kymantaitė su dar viena savanore jį paėmė ir nuvežė į Panevėžio veterinarijos kliniką.

Pensininkė daro „biznį“

Ramygalos seniūnas Valdas Chirv patvirtino, jog „šunų mylėtoja“ - ne itin sukalbama pensininkė.

„Jau vienuolikti metai dirbu seniūnu – ji visą gyvenimą taip gyveno. Kitaip ir negyvens. Tik tiek, kad šiuo metu ji nuomojasi būstą kažkur pas žmogų, bet šiaip ten yra jos namai. Kiek ten gali būti gyvūnų? Nežinau, nė karto neįleido į namus. Visuomet pasitikdavo ir kalbėdavosi prie durų,“ - pasakojo Ramygalos seniūnas.

Šeimininkei pasiūlius šunis atiduoti į prieglaudą ši, pasak seniūno, atšovė, kad tai jos „biznis“. Šunis ji augina pardavimui ir taip gauna papildomų lėšų. Tačiau GRYNAS.lt žurnalistams bei pačiam Valdui Chirv sunku patikėti tokiomis pensininkės kalbomis – visi jos auginami keturkojai – neprižiūrėti miršrūnai.

„Jovalas“ - visą gyvenimą

„Anskčiau dar tų šunų nebuvo tiek daug, iki tol važiuodavome pas ją dėl tos tvarkos, kvietėme higienos centrą, bet jie į namo vidų įeiti negalėjo. O lauke mėginome tvarkyti patys – davėme žmonių, mašiną, kurį laiką buvom nors šiek tiek apkuopę, - prisimena Ramygalos seniūnas. - Net jos dukra su žentu padėjo. Bet dabar nebe taip lengva – išvežimas į sąvartynus ir švaros komanda brangiau kainuoja, o aš negaliu valstybės pinigų privačiam žmogui mėtyti. O ten – vėl tas pats.“

Kiek Valdas Chirv prisimena, šiame kieme nuolat egzistavo „jovalas“, net atvykus tvarkytojų komandai šeimininkė aikčiodama šaukė, kad jai reikalingi visi sukaupti daiktai.

„Čia jau toks žmogaus gyvenimo būdas, - atsidūsta seniūnas. - Žinokit, jos dukra irgi panašiai gyvena. Gi užtektų jai vieno to šuniuko, o laikyti tiek, kiek veisiasi – siaubas. Aš manyčiau, kad jau geriau šunį užmigdyti, jei jis tau nereikalingas.“