Pereiti į pagrindinį turinį

Skaitmeninių duomenų išsaugojimas – ateities kartoms

2010-09-10 14:37
Skaitmeninių duomenų išsaugojimas – ateities kartoms
Skaitmeninių duomenų išsaugojimas – ateities kartoms / Shutterstock nuotr.

Priemones, skirtas užtikrinti skaitmeninių duomenų išsaugojimą su galimybe perskaityti ir suprasti ateityje neribotą laiką, dabar galima naudoti kaip atvirojo kodo programinę įrangą.
Šioje ES mokslinių tyrimų programoje CASPAR (Kultūros, meno ir mokslo žinių išsaugojimas, prieiga ir paieška) dalyvavo Čekijos, Graikijos, Italijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos mokslininkai.
 
Šiuo projektu papildomos tokios iniciatyvos kaip Europos skaitmeninė biblioteka „Europeana“. Projektui, kurio išlaidos – 15 mln. eurų, ES pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų finansavimo programą (2001–2006 m. Šeštąją bendrąją programą) skyrė 8,8 mln. eurų. Iki šiol didelė dalis elektroninių duomenų – oficialūs dokumentai, muziejų archyvai ir mokslinių tyrimų rezultatai – buvo neperskaitomi arba galėjo būti prarasti, nes naudojantis naujesnėmis technologijomis jų nebuvo galima perskaityti arba dabartiniai vartotojai negalėjo jų suprasti. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslinių tyrimų taikymas Europos piliečių ir verslo naudai yra pagrindinis 2010 m. gegužės mėn. Komisijos priimtos Europos skaitmeninės darbotvarkės elementas.
 
Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Skaitmeninė informacija yra labai lengvai prarandama, tačiau ir labai vertinga. Kiekvienas, netekęs prieigos prie šeimos nuotraukų arba senų dokumentų žino, kaip apmaudu, kai technologijos yra nesuderinamos. Mane sužavėjo vykdant projektą CASPAR sukurtų priemonių ir metodų teikiamos galimybės išsaugoti vertingų duomenų kokybę ir prieigą prie jų ateityje.“
 
Skaitmeninės technologijos sukėlė žinių ir informacijos revoliuciją, ypač tokiose mokslo srityse kaip astronomija ar klimatologija, kurios grindžiamos ilgalaike kiekybine didelio duomenų kiekio analize. Pavyzdžiui, įrodymai, kad žmogaus veikla daro įtaką visuotiniam atšilimui, registruojami jau kelis dešimtmečius. Nors duomenų užrašymo technologijos nuo perforacinių kortų ir magnetinių juostų jau išplėtotos iki didžiuliuose serveriuose esančių nuotolinių išteklių naudojimo, mokslo pažanga priklauso nuo galimybės naudotis informacija ir ją suprasti ateityje nepriklausomai nuo technologijų kaitos.
 
Suskaitmenintas milžiniškas labai skirtingos informacijos kiekis. Kai kurie duomenys saugomi kaip dokumentai, pavyzdžiui, bibliotekose laikomas spausdintas dokumentas, kurį žmonės ir ateityje galės pasiimti ir perskaityti. Skaitmeninį tokio dokumento atitikmenį – tekstų apdorojimo programos rinkmeną – ateityje bus galima atsispausdinti. Tačiau skaitmeniniame pasaulyje ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, nepakanka galėti atspausdinti Žemės stebėjimo palydovų siunčiamus skaičius, nes tokie skaičiai yra perskaitomi, tačiau nesuprantami.
 
Vykdant projektą CASPAR sukurtomis priemonėmis sprendžiamos pačios įvairiausios problemos, susijusios su visų tipų suskaitmenintos informacijos išsaugojimu ir jos naudojimo galimybėmis ateityje. Šiomis priemonėmis galima pakankamai gerai apibūdinti duomenis, tad ateityje skaičius bus galima išskleisti, o tai tolygu jų atspausdinimui.

CASPAR priemonėmis taip pat užtikrinama, kad skaičius ir jų ryšius būtų galima suprasti ir lengvai naudoti bet kokia programine įranga bet kokiems moksliniams tyrimams, kokių tik ateityje mokslininkams gali prireikti.
 
Šie metodai sėkmingai išbandyti naudojant įvairių rūšių – mokslinius, kultūros paveldo ir šiuolaikinio scenos meno – duomenis.
 
CASPAR atvirojo kodo programinę įrangą galima atsisiųsti nemokamai ir toliau iš jos kurti komercines taikomąsias programas.

Daugiau informacijos apie projektą CASPAR

CASPAR programinę įrangą galima atsisiųsti

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų