Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai.

Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com.

Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės. Kadangi Žemės masė nėra pasiskirsčiusi vienodai, tai reiškia, kad jos gravitacinis laukas stipresnis vienose vietose ir silpnesnis kitose.

Mokslininkai tyrė Žemės geoidą, vidutinį Žemės rutulio gravitacinį lauką. Per pastaruosius 200 tūkst. metų geoidas turėjo tapti apvalesnis, kaip ir pati planeta – didžiuliai ledynai, kadaise dengę didžiulius žemynų ruožus, pasitraukė paskutiniojo Ledynmečio pabaigoje, o nuo to laiko žemė, kadaise dengta ledu, atsitiesė, praradusi ją slėgusio ledo svorį, taip suteikdama planetai apvalesnę formą.

Tačiau maždaug prieš 20 metų mokslininkai ėmė pastebėti, kad šį atsitiesimą atsveria nežinomas veiksnys, dėl kurio Žemės gravitacinio lauko forma nebekinta. Norėdami įminti šią mįslę, mokslininkai analizavo gravitacijos žymėjimo duomenis iš palydovo GRACE.
Tyrėjai aptiko, kad tirpstančio Grenlandijos ir Antarktidos ledo vanduo akivaizdžiai keičia Žemės gravitacinį lauką. Masė, kadaise ledo pavidalu sukoncentruota ties ašigaliais, dabar plūsta į vandenynus ir greitai pasklinda po visą planetą.

„Nors šie pokyčiai yra labai maži, juos galima aptikti palydovu“, – teigė tyrėjas R. Stevenas Neremas, palydovo geodezininkas Kolorado universitete.

Šis ištirpusio ledo vanduo dėl Žemės sukimosi nuo ašigalių keliauja pusiaujo link. To rezultatas – išsipūtimas ties Žemės viduriu, atsveriantis bet kokį apvalėjimo efektą, atsiradusi traukiantis ledynams.

Nustatę, kokiu mastu apvalėjimo efektas atsveriamas, mokslininkai gali potencialiai įvertinti, kada efektas prasidėjo, taigi ir kada pradėjo tirpti ledynai.

„Glaciologai žino, kad Grenlandija ir Antarktida tirpsta, tačiau jiems sunkiau nustatyti, kada tirpimas pradėjo kisti – jie neturi daug duomenų, siekiančių vėliau nei 10 deš. vidurys“, – teigė R. S. Neremas.

Suprasti, kada prasidėjo tirpimo pokyčiai, yra svarbu norint numatyti, kaip šis efektas vystysis ateityje.

„Mūsų tyrimas padeda sumažinti nežinomybę dėl laiko. Jis teigia, kad 10 deš. vidurys, grubiai tariant, yra laikas, kai ledo dangų elgesys pradėjo kisti“, – aiškina mokslininkas.