Lietuvą siaubusių vėtrų šiemet sulaukta keliskart. Nuo stiprių vėjų su lietumis labiausiai nukentėjo Panevėžio, Utenos, Anykščių ir Zarasų apylinkės.

Čia rasta ir daugiausiai vėjovartų – išvartytų medžių. Miškininkai sako, kad medžių virtuoliai bus tvarkomi iki pavasario, iš jų pagaminta mediena bus parduodama, nors ir pripažįsta, kad dalį jų teks palikti miško bioįvairovės išlaikymui.

Tvarkymą stabdo orai

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis GRYNAS.lt teigė, kad šiemet įvairiose Lietuvos dalyse siautusios vėtros išvertė apie 300 tūkst. kubinių metrų miškų. Didesnioji dalis žalos (apie 200 tūkst.) padaryta valstybiniuose miškuose, likusi (100 tūkst.) privačiuose. Šiuo metu, anot specialisto, yra sutvarkyta apie 30 proc. visų šių vėjovartų.

„Valstybiniuose miškuose jaučiama geresnė situacija, nes tvarkymo darbai nuo pradžių greičiau įsisuko, o privačiuose miškuose vėjovartų yra mažiau“, - situaciją komentavo R. Prūsaitis. Anot jo, tvarkymo darbus kai kuriose vietovėse šiuo metu stabdo subjurę orai – nepatvarus žemės pagrindas trukdo privažiuoti reikiamai technikai ir pan.

Anot jo, žala miškams įvertinta vizualiai, nes tiksliai apskaičiuoti, kiek medžių vėtros išvertė, sudėtinga. Vis dėlto pats skaičius nėra itin didelis. Pavyzdžiui, metinis Lietuvos miškų iškirtimas siekia iki 7-8 mln. kub. m. Miškininkams vėtros išverstus medžius reikės sutvarkyti iki pavasario.

„Pavojaus dėl vėjovartų dabar niekam nėra, dėl to ir laukiama“, - apibendrindamas sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius.

Anykščiuose, kuris įvardytas tarp daugiausiai nuo vėtrų nukentėjusių miestų, išlaužytų miško medžių tvarkymas jau pradėtas, tačiau dar toli gražu darbai neįpusėti. Tai GRYNAS.lt patvirtino Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis. Jo teigimu, tvarkymas eina sparčiai, tačiau nuo paskutinės vėtros (spalio 6-ąją) praėjo dar labai nedaug laiko, todėl visko sutvarkyti nespėta fiziškai.

„Iki šios dienos esame jau sutvarkę beveik 7 tūkst. kub. m, o iš viso pas mus Anykščiuose išversta per 100 ha. Iki šių metų pabaigos mūsų tikslas sutvarkyti plynus sanitarinius kirtimus, iki kovo 1 pavienes vėjavartas“, - sakė S. Kinderis.

Mediena - prekė

Pasak Valstybinės miškų tarnybos vadovo R. Prūsaičio, medienos kainos šiuo metu yra neblogos, todėl tiek valstybininkai, tiek privatininkai susitvarko ir po to parduoda pagamintą medieną, nes tai yra verslas

.Jam antrino ir Anykščių miškų urėdas S. Kinderis: „Medienos paklausa yra. Kainos mus tenkina, gal kiek daugiau problemų su malkine mediena, jos nepardavimu“.

Anykščių miškų urėdijos tinklapyje skelbiami duomenys rodo, kad brangiausiai Lietuvoje šiuo metu kainuoja ąžuolo rąstai (482 Lt/ kub. m), pigiausi – drebulės pjautinieji rąstai (132 Lt/ kub.m ).

Sutvarkyta mediena, anot S. Kinderio, bus parduota pirkėjams pagal ilgalaikes ir trumpalaikes medienos produktų pardavimo sutartis. Didžioji dalis pirkėjų - juridiniai asmenys, tačiau pašnekovas tikino, kad nedideliais kiekiais miško medienos gali įsigyti ir fiziniai asmenys.

Ką daryti su biologine įvairove?

Anot R. Prūsaičio, miškuose yra numatyta palikti dalį vėjovartų miško biologinei įvairovei: „Reikalingas tam tikras kiekis, o ne bet kur, kaip kas išvertė. Mano nuomone tokia, kad miškas turi būti sutvarkytas. Biologinei įvairovei yra paliekama 3-4 kub. m“.S. Kinderio nuomonė panaši: „Reikia ir to, ir to. Vėjavartų kiekis negali būti be galo didelis, nes tada susiformuoja kenkėjų židiniai ir jie gadina aplinkinius medynus, džiūsta medžiai. Negalime leisti, kad miškas masiškai džiūtų“.Jo teigimu, biologinei įvairovei palaikyti yra numatyti normatyvai ir tvarka, kurių ir yra laikomasi.

„Vėjovartų liks, bet jų neturėtų būti daugiau kaip 5 kub. m. 1 ha”, - aiškino Anykščių miškų urėdas.

„Vėjovartose nematome tokio didelio blogio, kokį dažnai mato miškininkai“, - GRYNAS.lt teigė Lietuvos gamtos fondo specialistas Danas Augutis. Anot jo, ūkiniuose miškuose miškininkai gali susitvarkyti, kaip tik nori, tačiau labiausiai neramina vėjovartų naikinimas saugomose teritorijose ir draustiniuose.

„Kertinėse miško buveinėse miškininkai neatsargiai vėjovartas šalina, nežiūrėdami, kaip tai paveiks miškus. Čia matome tam tikrą pavojų“, - dėstė pašnekovas.Jis sutiko su miškininkų išsakytais nuogąstavimais, kad kai kurių medžių rūšių vėjovartos gali tapti puikiu šaltiniu parazitams daugintis. Tai ypač būdinga eglių vėjovartoms, tačiau miškininkai, anot D. Augučio, dažnai tą patį principą taiko visiems medžiams, o jie nėra vienodi.

„Pavyzdžiui, Švedijoje vėjovartos iš dešimties medžių nekelia pavojaus, o pas mus Lietuvoje jau vienas medis kelia. Tai yra sutartinis dalykas“, - dėstė gamtosaugos specialistas.

D. Augučio svarstymu, vėjovartos gali ne tik sunaikinti, bet ir sukurti naujas buveines.

Lietuvos gamtos fondas informuoja, kad negyvos medienos rūšys (virtuoliai, sausuoliai, stuobriai), yra neatsiejama sveiko miško dalis.

Tyrimai rodo, kad mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausoma net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Jei ne jie, pelėdos, geniniai paukščiai ir šikšnosparniai neturėtų kur perėti, o šiaurinis elniavabalis (Lot. Ceruchus chrysomelinus) ir daug kitų į Raudonąją knygą įrašytų vabzdžių rūšių neberastų kuo maitintis, todėl tiesiog išnyktų.