Suskaičiuoti, kiek Lietuvoje vilkų - misija neįmanoma, teigia savanoriai gamtininkai kartu pažerdami kritikos iki šiol taikomai vilkų skaičiavimo metodikai. Miškų urėdijos atstovai atremia, kad visiškai pasitikėti savanorių duomenimis – apgaulinga.

Gegužės pradžioje Aplinkos ministerija kartu su mokslininkais apibendrino miškininkų pateiktus vilkų ir lūšių apskaitos duomenis. Valstybiniuose miškuose, kurie sudaro pusę visų šalies miškų ploto, bei valstybiniuose rezervatuose suskaičiuota 300 vilkų.

Medžiojamosios gyvūnų rūšių apskaitas Generalinė miškų urėdija ministerijos pavedimu organizavo praėjusių metų kovą. Apskaitas pagal Vilniaus universiteto Ekologijos instituto parengtą metodiką atliko girininkijų darbuotojai. Lietuvoje vilkų populiacijos būklė vertinama, atliekant apskaitą pagal sniege aptinkamus šviežius vilko pėdsakus. Ji skirta gauti minimalų individų skaičių. Šiais skaičiais galima pagrįstai pasakyti, jog šalyje tiek vilkų tikrai gyvena.

Skaičiai - netikslūs?

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys teigė, kad pagrindinė problema esą yra ta, kad komisija blogai suskaičiavo anketų duomenis.

„Mokslininkų komisija, kuri nagrinėjo duomenis, mūsų požiūriu, vilkų kiekį apskaičiavo neteisingai. Iš tų anketų negalima suskaičiuoti daugiau negu 180 vilkų. Tačiau tai nereiškia, kad vilkų yra tik 180. Komisija teigė, kad Lietuvoje vilkų tikrai yra 300. Komisija mano, kad vilkų yra 300, mes manome, kad ne daugiau, kaip 180. Tokius skaičius, kuriuos gavo jie, galima būtų gauti tik suskaičiavus ir senus pėdsakus“, – tikino tarybos pirmininkas Vaidas Balys.

Asociacijos tarybos pirmininkas užsiminė, kad ši metodika nepajėgi nustatyti vilkų kiekio. Esą naudojant ją, galima spręsti vilkų paplitimą, o ne jų gausumą.

Tačiau paklaustas, kaip reiktų keisti metodiką, tarybos pirmininkas sakė, kad padėtis kebli.

„Vilkus suskaičiuoti labai sunku. Jie įveikia didelius atstumus, dažnai keičia savo buvimo vietą. Šis klausimas yra neišspręstas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse“, – apie problemą kalbėjo V. Balys.

V. Balys pabrėžė, kad šių metų balandžio 28 dieną vykusiame susitikime, metodinių trūkumų problemą išsakė Generalinės miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir Ekologijos instituto atstovams, tačiau jokios reakcijos į pateiktus argumentus nesulaukė.

„Iki šiol mes neturėjome galimybės patikrinti duomenis, jie buvo slapti. Tik šiais metais Generalinė miškų urėdija pažadėjo pateikti duomenis. Išnagrinėjus išryškėjo metodiniai trūkumai: anketa yra prasta. Kad ir kaip miškininkas stengtųsi rašyti, bus 2-3 interpretacijos nagrinėjant anketos duomenis. Iš čia ir kyla problemos. Mes apie tai šnekėjome pristatyme, jog šią problemą reikia spręsti“, – kalbėjo V. Balys.

Vadovaujasi oficialiomis išvadomis

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius GRYNAS.lt teigė, kad Aplinkos ministerija vadovaujasi oficialia išvada.

„Generalinė miškų urėdija su miškininkais, tai yra profesionalais, kurie daug metų užsiima tokia veikla, ir šiais metais vykdė tokias apskaitas. Taip pat šiemet, kartu su jais dalyvavo ir visuomeninių organizacijų atstovai. Jie visi bendrai pildė apskaitas. Generalinė miškų urėdija sukvietė mokslininkus ir jie dirbo, apibendrino duomenis. Tai yra Lietuvoje patys svarbiausi specialistai ir jų išvadomis mes, Aplinkos ministerija, tikime“, – teigė S. Paltanavičius.

Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas patvirtino, kad prie bendros nuomonės šių metų balandžio 28 dieną vykusioje konferencijoje, nebuvo prieita.

S. Paltanavičius užsiminė, kad bus skelbiamas viešasis paslaugos pirkimas – parengti vilko populiacijos valdymo planą.

„Mes tikimės iki šių metų spalio jį turėti. Jame bus viskas konkrečiai aptarta, nustatyta, įteisinta. Vėliau jis bus patvirtintas ir taps dokumentu“, – apie naują valdymo planą kalbėjo S. Paltanavičius.

Savanoriais nepasitiki

Generalinė miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis taip pat patvirtino, kad reikia žiūrėti į oficialius skaičius, pateiktus pagal metodiką, taikytą ne vienerius metus.

„Kiekvienais metais privaloma rengti tokias apskaitas. Jų metodiką rengia kompetentingi asmenys, kurie yra savo srities profesionalai. Pagal atliktą apskaitą, nėra pagrindo teigti, kad duomenys būtų klaidingi. Mums labai džiugu, kad šiais metais turėjome galimybę bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis“, – teigė P. Kanapienis.

Paklausus, kodėl nėra atsižvelgiama į visuomeninių organizacijų išvadas, P. Kanapienis patvirtino, kad tokias apskaitas turi rengti profesionalai, o visiškai pasitikėti savanorių duomenimis – apgaulinga.

„Mes noriai bendradarbiavome su visuomeninių organizacijų atstovais. Turi būti ieškoma bendro sprendimo būdo. Tačiau tai turi būti pateikta oficialia, raštiška forma, kurią būtų galima nagrinėti.

Šiuo metu atlikti šios apskaitos patikrinimo neįmanoma, kadangi reikia laukti naujo sezono, kuomet bus galima vesti naują apskaitą ir bandyti išsiaiškinti, ar surinkti duomenys gali būti klaidingi“, – apie duomenų patikrinimo subtilybes kalbėjo P. Kanapienis.

Generalinė miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas patvirtino, kad visuomeninės organizacijos aktyviai bendradarbiauja su jais. P. Kanapienis pabrėžė, kad tampresnio bendradarbiavimo galima tikėtis tuomet, kai bus ruošiamas vilko populiacijos valdymo planas.

„Rengiant šį dokumentą, laukiama visuomeninių organizacijų dėmesio, patarimų, pastabų, ką jie siūlo, kokias problemas mato“, – apie naują planą kalbėjo P. Kanapienis.

Atsakymo nesulaukė

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas tarybos pirmininkas tikina iki šios dienos nesulaukęs jokio atsako šiuo klausimu.

„Iki šiol į mūsų kritiką nebuvo jokios reakcijos, tad turbūt bus laikomasi nuomonės, kad Lietuvoje yra 300 vilkų ir uždėta atitinkama kvota. Galbūt klystame ir mes, ko nors nežinome“, – kalbėjo V. Balys.

Asociacijos tarybos pirmininkas teigė, norintis sulaukti atsako iš oficialių atstovų.

„Tikimės, kad komisijos nariai, mokslininkai pateiks savo argumentus, pasakys, kad skaičiavo teisingai ir klaidų nepadarė. Galbūt prasidės diskusija. Kadangi dabar tiesiog pateiktas skaičius. Bandome supažindinti visuomenę, kad iš tikrųjų nėra taip viskas užtikrinta, paprasta, ir pabrėžiame, kad mokslininkai nėra 100 procentų teisūs“, – kalbėjo Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas V. Balys.