Per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 10075 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius padidėjo 0,46 proc. Gaisruose žuvo 96 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 162), iš jų 1 vaikas, o 176 gyventojai (150) patyrė traumų. Žuvusiųjų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, jeigu ne laiku atskubėję ugniagesiai. Gaisrų metu jie išgelbėjo 172 piliečius, tarp jų 13 vaikų. Miestuose žuvo 35 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 61. 10 žmonių žuvo Vilniuje, 7 – Kaune, po 4 – Alytaus, Kauno, Kėdainių, Šakių, Telšių ir Ignalinos rajonuose.

34 žmonių žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 31 – neatsargus elgesys su ugnimi. Po 4 žmones žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir dėl krosnių bei dūmtraukių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 gyventojai žuvo dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl padegimų, o dar 2 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų atliekant ugnies, suvirinimo darbus. 11 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos.

Nors gaisruose šiais metais kol kas žuvo net 66 žmonėmis mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta beveik dvigubai daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio intensyvaus šildymo sezono. 

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, namuose įsirengti dūmų signalizatorius.