Kasdien vis skaitau spaudoje apie sužalotus pėsčiuosius ir dviratininkus. Vis pagaunu save galvojant, kad dėl eismo nelaimių dažniausiai kalti patys pėstieji. Kad ir prieš kelias dienas.

Važiuoju leistinu greičiu E.Ožeškienės gatve. Priekyje matau, kad šviesoforas prie pėsčiųjų perėjos rodo man žalią šviesą. Šiek tiek paspaudžiu greičio pedalą, kad spėčiau pervažiuoti. Ir staiga išvystu, kad kelios paauglės jau žygiuoja per gatvę, nors pėstiesiems vis dar dega raudonas šviesoforo signalas.

Prie tų mergelių pristabdau, prasidarau langą ir, nepaisydamas už nugaros piktai pypsinčių vairuotojų, klausiu: "Tai ko per raudoną einat?" Jos prunkštelėjo ir nuėjo.

Tai kas šioje situacijoje būtų kaltas? O jeigu aš tuo metu būčiau junginėjęs radijo stotis ir akimirką nežiūrėjęs į kelią, būdamas tikras, kad gatvė laisva? Ne visada pėstieji kalti. Bet atsargumo pasimokyti jiems tikrai reikėtų. Juk kojomis manevruoti paprasčiau nei dvi tonas sveriančiu automobiliu.