Liuksemburgas U17 – Lietuva U17 4:2, Lichtenšteinas – Lietuva  2:0; Lietuva U21 – Malta U21 1:2.

Deja, tai ne sapnas, o rezultatai pasiekti per 10 dienų. Optimistas pasakytų: nieko tokio, o kam gi nenutinka. Tačiau realistas, o juo labiau pesimistas net kelis kartus pakartotų: atėjo laikas permainoms!

Ir kol apie tai garsiai kalbėjo tik Budraitis, galėjai atrėžti – Romanovo pakalikas, kai apie tai garsiai kalbėjo Turskis ar Vaiginas, galėjai sakyti, kad jie turi savų sumetimų, tačiau, kai apie tai prakalbo geriausias Lietuvos futbolininkas – nori nenori turi suprasti, kad kitos išeities nebėra.

U17

Besibaigiant gegužei, Lietuvos septyniolikmečių rinktinė (P.S. SUDARYTA LIETUVOS FUTBOLO AKADEMIJOS, kurią taip liaupsina Varanavičius, pagrindu) pralaimi Liuksemburgui 2:4. Apie tai kažkodėl federacijos oficialiame tinklalapyje nei žinutės. Niekur žinutės. Kodėl? Kad būtų nuslėpta dar viena gėda ir nereiktų visuomenei aiškinti, kad Antanas Vingilys yra geras treneris, kuris per dešimtmetį nuo 0:7 rezultatų pakilo iki 2:4? Ar todėl, kad dar kartą visuomenė įsitikintų, jog nacionalinė futbolo akademija skirta ne ugdyti futbolininkus, bet daryti pinigus?

Ir arkliui jau turėtų būti aišku, kad kol Stasys Stankus vadovaus Lietuvos jaunimui, o su juo ir nepakeičiamieji Antanas Vingilys, Mindaugas Neoras, tol tęsis krachas. Aišku, pernai save U16 treneriu pasiskyręs 75 metų Romualdas Lavrinavičius (p.s.: nes nebuvo tinkamų kandidatų) atsakytų, kad jokio kracho nėra, o rezultatai ateis. Tiesa, kada ateis nežino net jis pats.

Prieš gerą pusmetį Varanavičiaus klausiau: kodėl jie tokie nepakeičiami? Tai LFF prezidento atsakymas buvo trumpas, bet konkretus: tu vis tiek nesuprasi. Ačiū, ponas Varanavičiau, bet kaip supratau iš Mariaus Stankevičiaus ir pats ne viską suprantate.

Nacionalinė rinktinė

Nacionalinė rinktinė – mūsų pasididžiavimas. Mano taip pat. Ir nereikia pasakoti, kad komentuodamas aš “varau” ant rinktinės. Gal neaiškiau kalbėjau, bet iš tiesų aš “variau” tik ant LFF vykdomos politikos, kuri, mano nuomone, stipriai prasilenkia su logika.

Pralaimėjimas Lichtenšteinui – tik įrodymas, kad viskas yra labai blogai. Kodėl užuot ieškoję sprendimų, kodėl taip atsitiko, LFF klerkai visą brūdą supila ant vieno žaidėjo. Kodėl Tautkus, užuot pasakęs tiesą, kodėl rinktinėje nėra Arlauskio ir Žaliūko, seka pasakas, kuriomis pats netiki? Kodėl pastoviai verkdami, kad neturi puolėjų, treneriai nepakviečia vieno rezultatyviausių Azerbaidžano lygos žaidėjų Gvido Juškos? Prisiminkim, kai jis žaidė Gargždų “Bangoje”, tai buvo kandidatas į rinktinę, tačiau kai Azerbaidžane pradėjo mušti įvarčius, staiga tapo nebe kandidatas.

Norit sužinot, kodėl taip atsitiko? O todėl, kad jis į Azerbaidžaną išvyko ne su Žutauto pagalba, kaip šis norėjo, o savo keliais. Akivaizdu, kad treneriui tai nepatiko.

Toliau pats rinktinės žaidimas. Tokio lygio futbolininkai, kaip Stankevičius, Danilevičius, Šemberas pasiklydo tarp Lichtenšteino nykštukų. Peršasi tik viena išvada – ši trijulė žaidė ne ten, kur turėjo žaisti. Kitas dalykas – jei jie nebuvo pasiruošę žaisti, tai kodėl apskritai žaidė?

U21

Smagų Lietuvos futbolui vakarėlį pratęsė U21 rinktinė, vadovaujama Vitalijaus Stankevičiaus, kurį LFF genaralinis direktorius Julius Kvedaras visai nieko prieš būtų matyti už nacionalinės rinktinės vairo.

Vėlgi, kas kaltas, kad vietoj planuotų šešių taškų turim lygiai nulį? Pone Varanavičiau,  gal Tadas Eliošius, kuris yra tik geriausias jaunasis žaidėjas? Gal jo geriausi talkininkai Vytautas Andriuškevičius, Arminas Vaskela, Karolis Chvedukas arba Arnas Ribokas? Nesąmonė – tokius žaidėjus vienijanti rinktinė neturi teisės namie pralaimėti Maltai.

Kitas dalykas – vos ne kiekvieną mėnesį girdimi paistalai apie nacionalinės rinktinės jauninimą. Tai kuo ją jauninti, jei tas jaunimas nesugeba žaisti prieš bendraamžius iš Maltos?

Reziumė

Visai tai niekis, nes Dirmeikio laikais buvo dar blogiau. Tad dabar uostykim, kuris š.. labiau smirda.