Prasiskolinusio Vilniaus miesto valdžia ieško būdų, kaip dar daugiau pasiskolinti, bando net estus apgauti, kad šie vėliau dalį paskolos gražintų, tuo tarpu čia, savo kieme, nori atsisakyti šimtų tūkstančių litų – atleisti įmones nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.

Tokios idėjos gimsta per valdžios pusryčius su nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovais.

Per pastarąjį susitikimą statytojai išreiškė pageidavimą, kad jų įmonės, kurios pastatė, įregistravo, bet nepardavė naujų butų būtų atleistos nuo NT mokesčio. „Esą toks sprendimas padėtų išgyventi kai kurioms nekilnojamojo turto bendrovėms, o miesto biudžetui neturėtų didelių neigiamų padarinių“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Mano galva, didelių neigiamų padarinių miesto biudžetui ir pačiam miestui neturėtų tik mero sprendimas nusiskusti ūsus. Kiti mero ir tarybos sprendimai, ypač dėl mokesčių, yra svarbūs ir padarinių turi.

Sprendimas rinkti ar nerinkti iš įmonių NT mokestį yra bene pats svarbiausias. Jis svarbus iš principo, nes tai yra vienintelis sprendimas dėl mokesčių į miesto biudžetą (na, gal neskaitant mokesčio už naminius gyvūnus ir bites), kokį miesto valdžia šiandien gali savo nuožiūra priimti.

Todėl galima sakyti, kad šis mokestis yra savivaldos instituto simbolis. Visiškai jo atsisakydamas miestas savo noru atsisakys tos ir taip menkos tikrosios savivaldos ir liks visiškai priklausomas nuo šalies biudžeto. Ir paskolų, be abejo.

NT mokestis savivaldybėms šiandien yra tas pinigų maišas, į kurį jos gali kišti rankas taip giliai, kaip tik joms patinka. Tokią teisę savivaldybėms suteikia NT mokesčio įstatymas ir net Europos vietos savivaldos chartija, kurią Lietuva yra ratifikavusi: „Šalies ekonomikos politika suteikia vietinės valdžios organams teisę turėti atitinkamus savo finansinius išteklius, kuriuos jie savo nuožiūra gali laisvai panaudoti suteiktų įgaliojimų ribose”.

Be abejo, šie teisės aktai taip pat suteikia teisę savivaldybėms išskirti kai kuriuos objektus ar įmones ir iš jų NT mokesčio nerinkti. Suprantama, kai neapmokestinami visuomeniniai, kultūriniai, sporto objektai.

Panašu, jog Vilniuje tokio statuso siekia ir Rubikono „Vandens parkas“. Savivaldybės taryba svarsto. Nepulkime smerkti. Nuleidusi vandenį Lazdynų baseine, gal miesto valdžia pramogų parke įkurdins sportininkus? Treniruotis ten sudėtinga, bet nors pasiplaukiotų.