Neretai pasigirsta kalbų apie daugiabučiuose be reikalo kaitinančius radiatorius arba butuose šąlančius žmones. Sovietmečiu buvo nustatytos šildymo normos: normali – 20 laipsnių, komfortiška – 25 laipsniai šilumos.

Buvo nustatytos ir normos administraciniuose pastatuose. Tokios normos turėtų galioti ir dabar – tuomet nereikėtų namo gyventojams ginčytis ir tarpusavyje pyktis dėl šildymo: vieniems per karšta, kitiems per brangu, tretiems galėtų mažiau šildyti. Ne visuomet namo daugumos nutarimas būna protingas rodiklis, kuris gimsta kivirčuose.

O šiaip yra norma, šildymo sistemas prižiūrintis asmuo, kuris ir nustato temperatūrą. Nes ta demokratija nieko gero nežada, kai vieni neturi pinigų, o kiti piktybiškai nemoka.