Jau ne pirmas kartas, kai Partizanų g. 7A individualaus namo gyventojai savo kieme, tvarkydami aplinką, užkuria laužiuką.

Tai kartojasi kiekvieną rudenį ir pavasarį po keletą kartų. Jų namas iš trijų pusių apsuptas daugiabučiais, viename jų gyvenu aš su šeima. Butas dūmais persismelkia per kelias minutes.

Iš pradžių bandžiau prašyti, kad užgesintų laužą, bet buvau išvadintas necenzūriniais žodžiais, moteriškė sugebėjo net mano giminaičius iškeikti (nors jų nėra nei mačiusi nei girdėjusi).

Šį pavasarį vos nutirpus sniegui situacija ir vėl kartojasi, tačiau nebenorėdamas gadinti savo nervų paskambinau bendruoju pagalbos telefonu 112. Kai pasakiau adresą, kuriame dega laužas, operatorė sugebėjo apibūdinti namą, supratau, kad ten gyvena jos pažįstami, tačiau skambutį užregistravo ir atsiuntė ugniagesių ekipažą.

Žinoma, ugniagesiai tik įspėjo ir išvyko, o laužas dar labiau suliepsnojo. Paskambinus antrą kartą, 112 operatorė pasiūlė skambinti į Kauno apskrities priešgaisrinę tarnybą, tačiau atsiliepęs vyras tik pažadėjo atsiųsti ekipažą, jei bus laisvas. Aišku, niekas daugiau ir neatvyko.

Taip ir likome su mažu vaiku namie laukti, kol pavasariniai dūmų malonumai baigsis ir galėsime vėl pradėti kvėpuoti. Nenoromis prisimenu frazę „Ir Kaune galima gyventi“ ir dar kartą stipriai ja suabejoju.