„WikiLeaks“ nutekintos informacijos skandalui palietus konservatorių Arvydą Anušauską, politikas ėmė neigti diplomatų pranešimus. Ne itin protingas žingsnis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas pareiškė, jog „WikiLeaks“ paskelbta diplomatinio susirašinėjimo medžiaga, kurioje teigiama, kad jis ragino paspausti Prezidentę Dalią Grybauskaitė dėl kalinio iš Gvantanamo priėmimo, yra klaidinanti. Anot politiko, JAV diplomatai „labai elegantiškai išvengdavo šitų temų“, o apie Gvantanamo kalinius apskritai nekalbėta.

Na, būtų galima suprasti, jei A.Anušauskas tvirtintų neraginęs daryti spaudimo Prezidentei. Tačiau sunku patikėti, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nekalbėjo su JAV diplomatais apie Gvantanamo kalinius. Juolab, kad JAV tikrai neslėpė planų Lietuvoje laikinai „apgyvendinti“ įtariamus teroristus, o ir mūsų politikai atvirai teigė sulaukę tokių pasiūlymų. Būtų labai keista, jeigu įtariamus teroristus į Lietuvą gabenti norintys amerikiečiai apie tai nebūtų pasikalbėję su šią temą kuruojančio Seimo komiteto vadovu.

Įsivaizduokite tokią situaciją: krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškia niekada nešnekėjusi su amerikiečiais apie lietuvių misiją Afganistane. Arba Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas staiga rėžia, kad su jokiais diplomatais niekada neaptarinėjo Lietuvos finansinės padėties. O ūkio ministras Dainius Kreivys, žinoma, niekada su amerikiečiais nekalbėjo apie lietuviškų prekių eksportą.

Sakysite, tai būtų absurdiška. Be abejo. Dėl to nei R.Juknevičienė, nei K.Glaveckas, nei D.Kreivys nieko panašaus niekada nepasakys. Na, tikėkimės, kad nepasakys. O A.Anušauskas pasakė. Už nacionalinį saugumą tiesiogiai atsakingas parlamentaras tvirtina su JAV diplomatais nekalbėjęs apie vieną daugiausiai rezonanso sukėlusių klausimų. Peršasi dvi galimos išvados. Pirma – A.Anušauskas meluoja. Antra – jeigu jis iš tiesų su amerikiečiais neaptarinėjo itin opaus nacionalinio saugumo klausimo, jis yra tikrai prastas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.

Žinoma, būtų galima galvoti, kad kažkoks JAV diplomatas tiesiog išgalvojo pareiškimus, esą A.Anušauskas „privačiai atsiprašė ir pasiūlė bendrus sąjungininkus spausti ją (Prezidentę – red. past.) persigalvoti“. Tik kodėl diplomatas turėtų taip elgtis? Visų pirma, jeigu diplomatas primeluotų oficialiame dokumente savo tiesioginei vadovybei, tai būtų tolygu savižudybei. Taip pasielgęs diplomatas, išaiškėjus melagystei, negalėtų dirbti net ambasados valytoju.

O gal diplomatas buvo papirktas? Gal jis tapo dvigubu agentu? Na, šnipų pasaulyje tokių atvejų tikrai būna. Tik kažin, ar kokie nors pilkieji kardinolai taip baisiai norėjo sukompromituoti vargšą A.Anušauską.

Kai A.Anušauskas pareiškė, kad „WikiLeaks“ informacija yra iškraipyta, dar buvo galima dvejoti. Galbūt žinią apie jo raginimus paspausti Prezidentę paskelbę „The New York Times“ žurnalistai kažką suprato neteisingai, galbūt jie nepakankamai išmano Lietuvos padėtį Gvantanamo kalinių priėmimo istorijoje. Galbūt. Tačiau naujausi A.Anušausko pareiškimai tiesiog verčia stoti į „WikiLeaks“ pusę.