Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasiūlė panaikinti praėjusios kadencijos Seime priimtą nuostatą, leidžiančią kariams papildomai dirbti.

„Tai siūlymas, kuris parodė, kad socialdemokratų šūkis „Svarbiausia – žmogus“ galiojo tik iki rinkimų ir atskleidė visišką socialinį nejautrumą. O gal kariai socialdemokratams nėra žmonės, tuo labiau – svarbūs?“ – klausia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė.

Pasak parlamentarės, siūlymą leisti kariams dirbti papildomai padiktavo pats gyvenimas ir kitų šalių patirtis. Priimtos ir dabar galiojančios Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo nuostatos labiausiai reikėjo eiliniams kariams, puskarininkiams, žmonėms, kurių atlyginimai kariuomenėje nėra dideli ir nenumatoma, kad artimiausiu metu gerokai didėtų.

„Būtina pabrėžti tai, kad viena iš svarbiausių priežasčių, turėjusių įtakos šio įstatymo pakeitimui praėjusiais metais buvo ir tai, kad atsirado didelis srautas karių, siekiančių nutraukti profesinės karo tarnybos sutartis savo noru ir jų nurodoma kaip viena iš esminių priežasčių, lemiančių sutarties nutraukimą – finansinės problemos“, – sako buvusi Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.

Išeinančių savo noru karių skaičiai atsiliepė ir neigiamai paveikė kariuomenės personalo komplektavimą. Todėl buvo imtasi griežtų priemonių tai sustabdyti – priimta Krašto apsaugos ministerijos tvarka, kurioje numatyta, kad kariai, tarnaujantys pagal pirmą kartą sudarytą sutartį, gali išeiti savo noru anksčiau sutartyje nustatyto laiko tik esant svarbioms priežastims, o visos kitos priežastys (taip pat ir finansinės) nepriimtinos.

„Draudimai nėra geriausia išeitis – ne vienas karys, norėdamas palikti kariuomenę, įsidarbina papildomai, taip pažeidžia tvarką ir yra atleidžiamas iš kariuomenės. Leidimas dirbti papildomai leistų išlaikyti karius tarnyboje. Manau, kad atsigaunant ekonomikai, išlaikyti karius tarnyboje, bus dar aktualiau“, – sako Seimo narė.

Karių tarnyba yra įvairi, nemažai jų budi paromis, todėl ne vienas gali dirbti papildomai. Jokia paslaptis, kad kai kurie kariai jau dabar papildomai užsidirba įvairiuose darbuose, tačiau tai daro nelegaliai. Atitinkamos krašto apsaugos sistemos tarnybos turi daug darbo tai nustatinėdamos, kariai baudžiami, sukasi nuolatinis įtampų ratas.

„Tikrai nesuprantu, kodėl karys, grojantis kariniame orkestre, negali savaitgaliais groti privačiai, o karys, turintis puikias mechaniko rankas, remontuoti ir civilinės technikos? Kodėl jie negali to daryti oriai, nesislapstydami, parašę atitinkamus prašymus ministro įgaliotai institucijai ir gavę tokiai veiklai leidimą?“ – pasiūlymus leisti dirbti kariams argumentuoja R. Juknevičienė.

Baiminamasi, kad kariai, dirbdami kitus darbus, negalės laiku atvykti, jei būtų netikėtai pakviesti į pagrindinę tarnybą. Tačiau tokios aplinkybės gali būti aptartos ir numatytos, suteikiant leidimą papildomam darbui. Be to, net ir draudžiant papildomus darbus, karys ne tarnybos metu gali būti nepasiekiamas dėl įvairiausių kitų aplinkybių. Tai visai neįtikinanti priežastis sugrąžinti draudimus. Pasak Seimo narės, tuo labiau neįtikina J. Oleko žodžiai, neva papildomas darbas ne tarnybos metu „pakenks jų (karių) reputacijai, priesaikos laikymuisi ir kario pareigų vykdymui“.

„Atvirkščiai, draudimai ir nelegalūs darbai kenkia karių reputacijai. Didesnės pajamos tik pagerins kario šeimos savijautą, – tikina parlamentarė. – Kario darbas nėra iki senatvės, į atsargą karys paprastai išeina gana anksti, darbingo amžiaus. Manau, kad yra socialiai nejautru uždrausti kariams ruoštis išėjimui į atsargą. Papildomas darbas dar tarnybos metu gali sušvelninti tą laikotarpį. Neatlaiko kritikos ir argumentas dėl priesaikos laikymosi. Sakoma, kad kariai gali pradėti dirbti neaiškiose, net priešiškose įmonėse ir panašiai. Bet juk tokios baimės lengvai eliminuojamos, nes kariai turės deklaruoti savo papildomo darbo vietas, jas bus žymiai lengviau stebėti, nei gaudyti nelegaliai dirbančius. Tikrai nemanau, kad papildomas darbas kariuomenėje turėtų būti visuotinis. Atvirkščiai, jis turi būti labai aiškiai reglamentuojamas, taip, kaip ir numato įstatymas – jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti jo pareigas. Sunkiai įsivaizduoju papildomus darbus dirbančius vyresniuosius karininkus. Galima tai ribojančią nuostatą įrašyti ir į įstatymą. Tačiau ne visi leitenantai ir kapitonai taps generolais, todėl nereikia riboti tų, kurie galbūt ir nesiruošia siekti aukščiausių laipsnių“.

Dėl kai kurių statutinių pareigūnų papildomo darbo jau yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas, nustatęs, kad absoliutūs ribojimai prieštarauja Konstitucijai.

Europos Tarybos Parlamentinė asamblėjos 2006 m. rekomendacijoje Nr. 1742 (2006)1 „Dėl ginkluotųjų pajėgų narių žmogaus teisių“, įtvirtinta, kad „(...) ginkluotųjų pajėgų nariai yra uniformuoti piliečiai, kurie turi turėti tas pačias pagrindines laisves, įskaitant įvardintąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje), ir tokį pat jų apsaugos lygį bei pagarbą joms, kaip ir visi kiti piliečiai, o ribojamos jų teisės gali būti tik konkrečiais (neišvengiamos būtinybės) atvejais vykdant karo tarnybos pareigas“.

Dirbti kariams papildomai leidžiama Vokietijoje, Norvegijoje, JAV, Kanadoje, Estijoje, Danijoje bei kitose NATO valstybėse.

„Na, o labiausiai stebina, kad tą pačią dieną, kai J. Olekas įregistravo kariams draudimus sugrąžinančią pataisą, Vidaus reikalų ministerija pateikė, o Seimas po pateikimo pritarė nuostatai, kad papildomai dirbti bus leidžiama statutiniams pareigūnams... Taigi kodėl socialdemokratai ir Juozas Olekas taip nemyli Lietuvos karių?“ – klausia R. Juknevičienė.