Atšilus orams ir sužaliavus medžiams, kai atgijo paupiai ir parkai, o žmonės pasklido po visus gamtos pakampius, pasirodė jie – "vampyrai".

Užuot visi džiaugęsi šviežia žaluma ir gamtos teikiamais malonumais, neretai keiksnoja: "Landsbergis sugriovė kolchozus, tad dabar valgome dvėselieną", "Kubilius atima paskutinius centus, tai dabar ir prie jūros negali nuvažiuoti", "reikia keisti valdžią, nes prie Kirkilo buvo geriau gyventi".

Nors jau sulaukėme 20-ojo nepriklausomybės pavasario, bet sovietmečio atgyvenos ir toliau gadina žmonių nervus ir nuotaiką. Tačiau retai išgirsi sakant, kad tais laikais (o ir dabar dar) daugumoje postų triūsia ištikimieji brolijos "Protas, garbė ir sąžinė" riteriai.

Tai jie vogė ir grobė, tai jie dabar sėdėdami seniūnijų, savivaldybių ir Vyriausybės kabinetuose tarpusavyje tvirtai "susicementavę" kurpia planus, skelbia konkursus ir skaičiuoja "otkatus". Politikai ateina ir išeina, o tie nepakeičiamieji tebetūno savo minkštose ir pelningose kėdėse.

Gaila tų, sėdinčių ant suoliukų, pradirbusių visą gyvenimėlį šalia tų siurbėlių ir nesupratusių jų pragaištingos veiklos. Tačiau jie, tarsi tie vampyrai, gadina aplinkiniams kraują ir nuotaiką, tarsi nebūtų senjorams kitų pavasarinių džiaugsmų ir lūkesčių.