Dabar, kai policija paskelbė nekelsianti baudžiamųjų bylų per gėjų eitynes neramumus kėlusiems parlamentarams Kazimierui Uokai ir Petrui Gražuliui, Tėvynės sąjungos lyderiai lengviau atsikvėpė. Galima lažintis, kad konservatoriai toliau nė nebesvarstys K.Uokos išmetimo iš partijos, o partijos lyderis Andrius Kubilius pamirš K.Uokos elgesį prilyginęs chuliganiškumui.

Tokį Tėvynės Sąjungos elgesį, be abejo, lemia sudėtinga padėtis parlamente, kai kiekvienas balsas - aukso vertės. Tačiau aukso vertės K.Uokos balsas šiuo atveju gali tapti ir akmeniu po kaklu politinei partijai.

Tėvynės sąjungos lyderiai viešai išsakė, kad jiems nepriimtinas K.Uokos elgesys gėjų eitynėse. Vytautas Landsbergis pareiškė, kad nenorėtų, jog konservatoriai apskritai būtų siejami su K.Uoka. A. Kubilius sulygino partiečio elgesį su chuliganų. Ar partijai norint atsitraukti nuo kuokų politikos pakanka tik žodžių?

Jei K.Uoka po gėjų eitynių būtų viešai atsiprašęs už savo netinkamą politikui elgesį, pripažinęs, kad tai tebuvo klaida, tuomet tiek to. Būtų galima viską pamiršti.

Deja, atsitiko atvirkščiai. K.Uoka didžiuojasi tuo, kuo joks save gerbiantis demokratinės valstybės politikas nieku gyvu nesididžiuotų ir ketina ateityje elgtis taip pat. Žinoma, ir iki gėjų eitynių K.Uoka nebuvo tikras demokratas. Jo sąsajos su nacionalistų judėjimu, skustagalvių eitynių organizavimas niekam nebuvo paslaptis, tačiau partija tai toleravo.

Dabartiniu išpuoliu prieš gėjus demokratinės partijos nariui leistinos ribos tikrai yra peržengtos. Šioje vietoje jau išties galima užuosti tą kvapą, apie kurį prakalbo narystę Tėvynės Sąjungoje sustabdęs Algis Ramanauskas - Greitai.

Todėl dabar konservatoriams tenka spręsti savo politinio identiteto problemą. Jei moraliniai principai bus paaukoti už „aukso vertės“ balsą, konservatoriai bus pasirinkę - jie už kuokų - diktatūrinę politiką, kurioje demokratijos principams vietos nėra.

Konservatoriai - ne vieninteliai, kuriems tenka spręsti sunkią dilemą, kaip elgtis, kai vienas partinis peržengia moralaus politiko elgesio ribas. Tokioje situacijoje jau buvo atsidūrę socialdemokratai, kai Algirdas Paleckis pradėjo barstyti komunistinius lozungus apie laikraščių nacionalizaciją. Socdemų sprendimas tuomet buvo skubus ir aiškus.

Šiuo metu „Tvarka ir teisingumas“ taip pat turėtų susimąstyti, ar jai pakeliui su Petru Gražuliu. Tačiau ši partija bent jau nesigiria moralios politikos ir demokratijos puoselėjimu. „Tvarkiečiai“ visada buvo kuokų politikos šalininkai ir to neslėpė, todėl jų parama P.Gražuliui nuostabos nekelia.

Tuo tarpu konservatoriams būtina spręsti prisijungtų radikalių partijėlių problemas. Ieškant išeičių gali atsitikti ir tai, kuo gąsdina pozicijas partijoje siekiantis išlaikyti K.Uoka. Konservatoriai gali nukraujuoti itin sunkiu metu, kai koalicija laikosi vos per plauką.

Bet neapsivalius dabar, kuokų politikoje tik daugės.