Rezultatas – daug pažadų, bet mažai realių veiksmų. Tikrinsime dar kartą, žada aplinkosaugininkai, iki šiol esą nejautę jokio dvoko. Kenčiantys gyventojai jau sarkastiškai juokauja, kad, kai reikia, pradingsta aplinkosaugininkų uoslė.

Po mėnesio blogo kvapo nebus – tarsi pranašas viešumoje apsireiškia šiukšlių gamyklos vyriausiasis. Direktorius tikina, kad jau ieškoma būdų, kaip tą dvoką pašalinti. Galbūt.

Tik kodėl toks sujudimas tik dabar, kai jau kilo problema? Kai gamykla buvo statoma, ne kartą viešai pareikšta, kad jokio kvapo nebus, gyventojai jokio nepatogumo nepatirs. O dabar – štai tau ir kvapelis. ES skirti milijonai eurų investuoti į smarvę?

Kaltų, kaip visada Lietuvoje, nėra. O gaila. Tiesiog būtų verta žinoti, ar projektas parengtas netinkamai, ar per statybas kažkur dalis milijonų išgaravo? O gal tiesiog buvo meluojama kauniečiams, nes nenorėta aplinkiniams gyventojams mokėti kompensacijų?

Tai jau ne pirmas atvejis Kaune, kai išleisti milijonai skleidžia nemalonų kvapą. Prisiminkime, kai buvo statoma Kauno vandenvalos įmonė. Tuomet irgi skambiai teigta, kad užsienyje tokios įmonės iškyla ir miestų centruose. Galbūt, tik pas mus kažkodėl taip neišeina. Dar ir dabar kartkartėmis pravažiuojant pro vandenvalos įmonę, tenka skubiai užverti automobilio langus. O aplinkiniai gyventojai galėtų papasakoti ir daugiau.

Bet grįžkime prie moderniosios atliekų rūšiavimo gamyklos. Nors aplinkosaugininkai vis dar ieško blogo kvapo, jos direktorius pripažįsta, kad problemų yra. Tad kodėl gamykla nebuvo operatyviai uždaryta? Kodėl kauniečiai turi kankintis mėnesį ir kas sumokės už šiuos nepatogumus? Greičiausiai niekas, o kaltas bus oras, tiksliau – vėjas.

O kas jeigu tokias pproblemas sukeltų nedidelės gamyklėlės savininkas, neturintis jokio užnugario? Spėju, kad jau būtų ir gamykla uždaryta, ir savininkas apibombarduotas baudomis. Yra lygūs ir yra lygesni.