Nejaugi Kauno skulptoriams, architektams taip trūksta idėjų, kad reikėjo laukti ir tautos pasiūlymų? Buvo naivu tikėtis, kad tauta pasiūlys kažką originalaus, nepasiskolinto iš kitų laike ir erdvėje (tarp siūlomų idėjų – ne vienas plagiatas). Tokio konkurso šalutinių efektų – nemažai. Valdžia plakama už populizmo siekį. Skulptoriai ir architektai pasipiktinę, kodėl neįvertintos jų, profesionalų, iki šiol siūlytos idėjos, kai kuriais atvejais – ir jau sukurti darbai.

Atsukime laiko juostelę atgal, į tą laiką, kai šis konkursas dar nebuvo paskelbtas. Tą laiką, kai Laisvės alėjoje stovėjo prieš n metų viename projektų Kauno skulptorių sukurtos skulptūros. Buvo gerų darbų, tik daugelis jų buvo numesti ne vietoje. Miesto vadovai skelbė, kad taip – tik laikinai, tačiau nuolatinė vieta šiems kūriniams, kaip ir pinigai jiems nupirkti, nebuvo surasti. Metai bėgo, skulptoriai pavargo laukti, ir savo darbus daugelis išsivežė. Vytautas Umbrasas "Katiną" (beje, itin panašus katinas dalyvauja šiųmečiame idėjų konkurse) išsivežė į Visaginą, Stasys Žirgulis "Valdžios kėdę" – į Bernardinų parką Vilniuje, Kęstutis Lanauskas "Nojaus laivą" – į savo dirbtuves. "Kaune baigėsi garantija kultūrai", – tąkart, išsiveždamas savo kūrinius, puošusius Kauno centrą ir senamiestį, mestelėjo skulptorius (beje, idėjų konkurse pastebėjęs nuplagijuotą savo kūrinį).

Taiklių pastabų konkurso organizatoriams turėjo ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Asta Kiaunienė, tiesiog primindama anksčiau siūlytas, tačiau neįgyvendintas architektų idėjas Kauno veidui atnaujinti.

Miesto galvos numoja ranka: ai, taigi čia ne prie mūsų siūlyta (vadinasi, negalioja)! O mes, va, naujai sugalvosim ir parodysim!

Tačiau kaip sunku miestui gyventi tokiais ketverių metų (kiek trunka viena savivaldybės tarybos, dažnai ir valdančiosios daugumos, kadencija) etapais, po kurių prasideda visuotinė amnezija.