- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos kultūros sostinės metai pagaliau atidaryti, tačiau liko klausimų.
Specialiai „Sukilimui“ parašytą muzikinį kūrinį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“. Bet kodėl ne kauniečiai, ne Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras? Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą. Ar tris kartus „Grammy“ nominuotas orkestras ir vienas geriausių Europos chorų organizatoriams pasirodė per prasti? Ir apie ką visas „Kaunas 2022“, visa Europos kultūros sostinių politika, jei ne apie kultūros decentralizaciją?
Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą.
Valandą trukęs renginys prasidėjo pusvalandžiu kalbų. Jis prailgo, o vienos iš kalbėtojų – Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen – pavardės titruose nepavyko parašyti be klaidų.
Po kalbų – kartoninio pastato a la „Britanika“ griovimas. Bet ir čia ne viskas pasisekė. Žiūrovams nebuvo paaiškinta, kas ir kodėl griaunama. Mums, kauniečiams, tas statinys ir be paaiškinimų buvo panašus į pastatą vaiduoklį miesto centre, nemalonų sovietmečio reliktą, kurio norėtųsi atsikratyti. Tačiau nekauniečiams ir užsieniečiams kilo klausimų, kodėl jį reikia griauti ir kuo kultūra susijusi su griovimu? Tiesa, TV transliacijos žiūrovai net nesuprato, kad statinys buvo nugriautas.
Europos kultūros sostinių projektas – ne tik apie kultūros decentralizaciją. Ir apie bendraeuropietišką kultūrą, bendruomenės telkimą. Ar pavyko ją sutelkti? Pačiu mažiausiu masteliu – meniniams projektams seniūnijose – taip. Ar pavyko sutelkti Kauno bendruomenę? Abejotina. Kaip pastebėjo vienas kalbėtojų, Kaunas – universitetų, verslo ir sporto žmonių miestas. Kur sportininkai? Ar jie apskritai pastebėjo „Kaunas 2022“ vykstant? O mokslininkai? VDU, tikėtina, taip. Beveik visa „Kaunas 2022“ organizacinė komanda – iš ten. O kur kitos aukštosios, aukštesniosios, bendrojo lavinimo mokyklos? Net kai ėmė trūkti atidarymo renginiui savanorių, jos nebuvo pasitelktos. Tiesa, vienam vakarui kauniečių bendruomenė, atrodo, susitelkė. Po pagrindinės programos dalies, ieškant mitologinio Kauno žvėries pėdsakų. Taigi, didįjį atidarymo renginį vertėjo rengti dėl to, kas vyko po jo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...