„Kaunas 2022“ sėkmės ir nesėkmės

Europos kultūros sostinės metai pagaliau atidaryti, tačiau liko klausimų.

Specialiai „Sukilimui“ parašytą muzikinį kūrinį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“. Bet kodėl ne kauniečiai, ne Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras? Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą. Ar tris kartus „Grammy“ nominuotas orkestras ir vienas geriausių Europos chorų organizatoriams pasirodė per prasti? Ir apie ką visas „Kaunas 2022“, visa Europos kultūros sostinių politika, jei ne apie kultūros decentralizaciją?

Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą.

Valandą trukęs renginys prasidėjo pusvalandžiu kalbų. Jis prailgo, o vienos iš kalbėtojų – Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen – pavardės titruose nepavyko parašyti be klaidų.

Po kalbų – kartoninio pastato a la „Britanika“ griovimas. Bet ir čia ne viskas pasisekė. Žiūrovams nebuvo paaiškinta, kas ir kodėl griaunama. Mums, kauniečiams, tas statinys ir be paaiškinimų buvo panašus į pastatą vaiduoklį miesto centre, nemalonų sovietmečio reliktą, kurio norėtųsi atsikratyti. Tačiau nekauniečiams ir užsieniečiams kilo klausimų, kodėl jį reikia griauti ir kuo kultūra susijusi su griovimu? Tiesa, TV transliacijos žiūrovai net nesuprato, kad statinys buvo nugriautas.

Europos kultūros sostinių projektas – ne tik apie kultūros decentralizaciją. Ir apie bendraeuropietišką kultūrą, bendruomenės telkimą. Ar pavyko ją sutelkti? Pačiu mažiausiu masteliu – meniniams projektams seniūnijose – taip. Ar pavyko sutelkti Kauno bendruomenę? Abejotina. Kaip pastebėjo vienas kalbėtojų, Kaunas – universitetų, verslo ir sporto žmonių miestas. Kur sportininkai? Ar jie apskritai pastebėjo „Kaunas 2022“ vykstant? O mokslininkai? VDU, tikėtina, taip. Beveik visa „Kaunas 2022“ organizacinė komanda – iš ten. O kur kitos aukštosios, aukštesniosios, bendrojo lavinimo mokyklos? Net kai ėmė trūkti atidarymo renginiui savanorių, jos nebuvo pasitelktos. Tiesa, vienam vakarui kauniečių bendruomenė, atrodo, susitelkė. Po pagrindinės programos dalies, ieškant mitologinio Kauno žvėries pėdsakų. Taigi, didįjį atidarymo renginį vertėjo rengti dėl to, kas vyko po jo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

legendos

legendos portretas
dar reikėjo autorei (jai dėkui, kad pagaliau pasakė tiesą, jog karalius "nuogas") paviešinti apie Kauno miesto savivaldybės skirtus tam projektui 9* mln. eurų ir atkreipti dėmesį, kad dauguma kauniečių sudėtų į biudžetą pinigų eina etatams išlaikyti (jų projekto kontoroje prikurta bene 80?), ataskaitoms, pranešimams rašyti ir siuntinėti po Europą, kad iš raštų reikšmingi asmenys susidarytų vaizdą: kultūros sostinė gyvuoja. Paskui dailininkė, projekto vadovė ramiai aiškina per valstybinį radiją, kaip kilniai pasielgta atsisakant organizuoti Laimės dieną (atseit, susilaikys nuo jaunimo lakstymo su balionėliais ir klykavimo "laimės diena"?) ir per spaudą paprašoma kauniečių parūpinti įrangos, pradedant šluotomis, baigiant stalais) Centriniame pašte kuriamam ukrainiečių kultūros centrui. Ciniškiau nesugalvosi. Užtat masė pinigų išmesta "virvės sukimui iš bezdalų", tam išgalvotam mitiniam žvėriui. Bet Dviračio žinios ką tik paskelbė, kad ji surado, tai, pasirodo, KYŠIS...

Laisvės al.

Laisvės al. portretas
kai tik truputuką atšils tuoj Laisvės al. pasirodys moldovanai, imituojantys grojimą per garso koloneles prie pat savivaldybės ir žinoma grojantys nelegaliai. Tai žino savivaldybė su meru priešakyje, bet nepajudina net piršto, o moterėlę su lauko gėlėmis tuo veja...

...

... portretas
Kol pandemija buvo aprimusi, uždraudė lankytis eglės įžiebime. Kai pandemija siautėja - didžiausia laisvė, darykit, ką norit...
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių