- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aktyvūs kauniečiai nevengia kelti Kauno problemų visais įmanomais būdais. Praėjusią savaitę visos šalies dėmesio sulaukę Romainiai rodo gerą pavyzdį, kad antro didžiausio šalies miesto problemos yra vertos ir plačiau aptarti.
Verta pagirti aktyvią Romainių bendruomenę – tiek socialiniame tinkle "Facebook", tiek specializuotame apklausų puslapyje galima rasti daugybę diskusijų ir aktyviai savo nuomonę reiškiančių vietos gyventojų. Štai paskutinė apklausa apie vaikų ugdymo įstaigų reikalingumą sulaukė daugiau nei 700 dalyvių, iš kurių beveik 650 atsakymų pateikė būtent Romainių gyventojai.
Galima priminti, kad 1997 m., kai Romainiai buvo jungiami prie Kauno miesto, buvo žadama rengti plėtros planus su naujam miesto mikrorajonui būtina infrastruktūra. Kalbėta apie mokyklą, kurioje galėtų mokytis 600 vaikų. Žadėtas baseinas, sporto aikštynai. Iš tų planų Vijūkų gatvėje iš tiesų dar likęs 2,5 ha plotas, tačiau vietoj bendrajame plane numatytos mokyklos dabar čia jau planuojamas darželis.
Tėvai, priverstinai tampantys taksistais, nėra ir negali būti ilgalaikis miesto sprendimas.
Ar tikrai būtent mažamečiai patiria didžiausių iššūkių? Juk jau dabar čia veikia bent keli privatūs darželiai. O mokyklos Romainiuose nėra ir artimiausiu metu, panašu, nebus. O Vijūkų gatvės sklypą panaudojus darželiui, kitos tinkamos erdvės, panašu, rasti jau bus nebeįmanoma.
Atskirai paminėti verti bent keli Romainių bendruomenės narių apklausos rezultatai. Pirma, tai rimtas signalas, kad Romainių pradinė mokykla turi rimtų problemų – keturi iš penkių apklausos dalyvių mano, kad nelengva į ją patekti. Beje, tai patvirtina ir komplektuojamų klasių statistika.
Aktyvūs: paskutinė apklausa apie vaikų ugdymo įstaigų reikalingumą sulaukė daugiau nei 700 dalyvių, iš kurių beveik 650 atsakymų pateikė būtent Romainių gyventojai. Butauto Barausko nuotr.
Kiti du svarbūs klausimai susiję su vaikų lankomais darželiais ir mokyklomis. Po 1–2 vaikus turi 83,8 proc. apklausos dalyvių. Iš jų darželį Romainiuose lanko vos 8,6 proc. atsakiusiųjų, o didesnė dalis Šilainiuose (22,1 proc.), Eiguliuose (8,6 proc.), Dainavoje (5,1 proc). Mokyklą Romainiuose lanko tik 7,4 proc. atsakiusiųjų vaikai. Gerokai daugiau priversti važinėti į Šilainius (17,1 proc.), Vilijampolę ir miesto centrą (po 3,6 proc.), taip pat Žaliakalnį (2,6 proc.) ir Eigulius (2,4 proc.).
Apklausos sudarytojai padarė keletą metodologinių klaidų ir nevienareikšmiškai aišku, pavyzdžiui, kuri vaikų dalis nelanko darželio dėl jų trūkumo, o kur yra asmeninis tėvų sprendimas. Lygiai taip pat dabar jau neįmanoma aiškiai atriboti vaikų pagal amžių ir reikalingų įstaigų poreikį.
Tačiau šios metodinės klaidos tik parodo, kad Kaunas per mažai dėmesio skiria labiau nuo centro nutolusių, tačiau pastaraisiais metais itin sparčiai besiplėtojančių miesto dalių infrastruktūrai. Tėvai, priverstinai tampantys taksistais, nėra ir negali būti ilgalaikis miesto sprendimas. Tai ne tik neteisingas naštos perkėlimas ant tėvų pečių, bet ir žymiai apkrauna miesto transporto sistemą. Juk vyresniųjų klasių moksleiviams dar galima palinkėti artimiau susipažinti su viešuoju miesto transportu, tačiau tai joks sprendimas pradinukams ar darželių lankytojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...