Pereiti į pagrindinį turinį

Lyg šventyklos

2018-11-17 03:00

Štai mūsų premjeras susilaukė populiarumo jo išsvajotose rytų lankose. Rusijos žiniasklaida išsijuosusi juokiasi iš premjero maisto talonų („Pirmi išėjote iš SSSR – pirmi ir į ją grįžtate“). Jei to buvo siekta, pasiekta su kaupu. Tačiau pabodo galvoti apie nuolatinį idiotizmo slėgį kvadratiniame centimetre, pagalvokime apie tai, kas gerai. Tarkime, apie bibliotekas.

Kęstutis Navakas
Kęstutis Navakas / Tomo Raginos nuotr.

Šiais metais kelios šalys šventė nepriklausomybės šimtmetį. Kas rentė paminklus, kas žengė su vėliavomis (visa tai gerai), o štai Suomija savo šimtmečiui pasistatė moderniausią pasaulyje biblioteką. Jokių žygių, paminklų, jokių fejerverkų. Vietoj to – biblioteka valstybės šimtmečiui. Ir tai yra žvilgsnis ne (tik) į valstybės praeitį, bet į ateitį. Tiesą sakant, pavydžiu tiems suomiams.

Vilniuje vasarą veikė skaitykla Lukiškių aikštėje. Žmonės ateidavo, imdavo knygas iš čia stovinčių lentynų ir skaitydavo toje pačioje aikštėje. Puiki idėja. Kaune irgi mėginta įrengti lauko bibliotekėles, tačiau knygos iš jų jau po paros dingdavo. Veikiausiai, Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, pasisavindavo, kad paskui parduotų Žaliakalnio turguje po penkiasdešimt centų. Tiesa, kažkur atsirado net laiptinės biblioteka. Kažkas ant palangės padėjo porą knygų, paskui jas pradėjo nešti kaimynai. Ir dabar laiptinė dalijasi knygomis – puiki iniciatyva.

Pabodo galvoti apie nuolatinį idiotizmo slėgį kvadratiniame centimetre, pagalvokime apie tai, kas gerai.

Tačiau Kauno bibliotekos veikia puikiai, o sekuliarizuotoje visuomenėje bibliotekos perima šventyklų priedermes. Ir, tiesą sakant, ne tik Kauno. Esu buvęs daugybėje Lietuvos bibliotekų ir, ypač mažesniuose miestuose, tai tikrieji traukos centrai. Takoskyra paprasta, jei kam traukos centras yra baras – prašom, tačiau kai kam traukos centras yra biblioteka. Ir tokių žmonių daugėja.

Iš Kauno bibliotekų ima pozityviai išsiskirti Vinco Kudirkos viešoji biblioteka su savo padaliniais. Jie rengia šį tą gero su vietiniais (tarkime, Šančiuose), kviečiasi žymius autorius (Z.Kuzmickio padalinys), rengia zefyrų vakarėlius sodelyje ir iš viso to matyti, kad bibliotekos darbuotojoms nepakanka įsitikinti, kad skaitytojas turi kokią nors kortelę, santykis itin šiltas, individualus ir su polėkiu. Žmogus, nors vieną kartą ten atėjęs, tikrai grįš.

Tuose kvartaluose, kur dabar bibliotekos Z.Kuzmickio padalinys kadaise gyveno mano draugas mafijozas Majoras. Šalia jo namo nuolat rūkydavo keli pistoletais pasirėmę figūrantai. O dabar ateini į biblioteką ir randi visą vietinės inteligentijos žiedą. Kaip pasikeitė laikai. Nebepavydžiu tiems suomiams, turime ir mes gerų dalykų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų