Artėja rinkimai. Kaip Kauno gyventojas, čia gimęs, augęs ir sukūręs šeimą, čia (tikiuosi) pasaulį ir paliksiantis, noriu pasidalyti nuogąstavimais dėl būsimo pasirinkimo padarinių visiems mums.

Daug dviveidiškumo

Prieš keletą savaičių įstrigo viename portale perskaityta žinia apie Kauno automobilių turgų. Tarp eilučių slypėjusi mintis, kad mūsų miestas vargsta ir skursta. Ji užgožė net ir pagrindinį pasakojimą apie dūsaujančius turgaus prekeivius. Nors šie guodėsi nykstančiu verslu, skaitytojas turėjo suprasti plačiau – žlunga ir dūsta visas miestas.

"Ir Kaune galima gyventi"? Buvusioje šalies sostinėje ir stambių pramonės įmonių centre 25-aisiais nepriklausomybės metais verslui atstovauja... turgus? Tai kelia nerimą man, kaip verslininkui, tai kelia abejonių dėl ateities kaip miestiečiui. Kaip sėkmingo verslo kūrėjas, į priekį daugelį metų vedantis daugiau nei 400 žmonių kolektyvą, negaliu ir nenoriu susitaikyti, kad mūsų Kaunas begėdiškai grimztų į užmarštį.

Nepriklausau politinėms partijoms, neturiu favoritų tarp kandidatų, bet esu visiškai tikras, kad Kaunui reikia permainų, miestas negali sau leisti dar vieną kadenciją gyventi pagal nūdienos neatitinkančią konservatorių darbotvarkę. Ji dažnai deklaracijose sutampa su vietos Romos katalikų vadybininkų uždaviniais – šeima, darbštumu, sąžiningumu. Ar kas galėtų tam prieštarauti? Palaikau ir pritariu tokiems siekiams, bet kaip senosios Kauno žydų šeimos narys negaliu nepastebėti (ir jausdamas atsakomybę prieš savo protėvius negaliu nutylėti) dviveidiškumo kalbant viena, o darant visiškai priešingai.

Mažėja žmonių

Kai 2011-aisiais rinkome dabar kadenciją baigiančius politikus, rinkimų komisija Kaune priskaičiavo 272 tūkst. turinčiųjų rinkimų teisę (pridėjęs nepilnamečius Statistikos departamentas teigė mieste gyvenus 317 tūkst. piliečių).

Šiandien rinkimų organizatoriai randa tik 262 tūkst. Pridėkime nepilnamečius ir gausime ką – vos 301 tūkst. gyvų sielų teturintį miestą? O kiek iš tų sąrašuose esančių kauniečių tikrovėje mina Birmingamo, Dublino ar Stavangerio gatves? Priminti, kiek Kaune buvo gyventojų 2007-aisiais, konservatoriams perėmus valdžią? Beveik 344 tūkst. Vos per aštuonerius metus miestas prarado 43 tūkst. gyventojų.

Kodėl bėga?

Jauni žmonės bėga ne iš Kauno. Jie sprunka nuo vadovų, kuriais netiki. Galiu tai paliudyti savo pavyzdžiu – atvejus, kai emigravo mano buvę darbuotojai, vis dar skaičiuoju ant vienos rankos pirštų. Kartu galiu skaičiuoti daugiau nei šimtą tų, kuriems suteikiau galimybę dirbti, užsidirbti ir gyventi mūsų mieste. Tad kur tas konservatoriškasis rūpinimasis verslu ir verslumu? Kokias stebuklingas verslo bites augina radikalieji katalikai, kurios ateityje neš medų į miesto iždą, jeigu kasdien sunkiau rasti ne tik darbuotojų, bet ir žmonių gatvėse?

Su miestiečio nuoskauda prisimenu 2010-uosius, kai kartu su verslo partneriais paruošėme naujos gamyklos Kaune investicinį planą. Novatoriška gamykla, 50 aukštos kvalifikacijos inžinierių, nelietuviškai puikūs ir dideli oficialūs atlyginimai, inovatyvūs produktai mūsų šaliai ir eksportas į užsienio valstybes. Kokio atsakymo sulaukėme po susitikimo savivaldybėje? Padėkos už supažindinimą su planais ir niekada neįgyvendinto pažado išanalizuoti galimybes.

Nuo 2011 m. gamykla jau sėkmingai veikia. Tiesa, ne Kaune, o Italijoje.

Šeimininko problema

Bet gal miesto valdžia – tiesiog geras šiek tiek senstelėjusių pažiūrų ūkininkas? Nekartosiu pavyzdžių apie duobėtas gatves, įvažas ir neapšviestus kiemus, pasenusią viešojo transporto sistemą. Paminėsiu paprastą smulkmeną. Štai amžinų remontų aikštele tapusio M.K.Čiurlionio muziejaus prieigos. Šalia muziejaus tarpukarį menantys ketiniai medžių šaknų gaubtai pavogti, vietoj jų – atviras smėlis. Vietoj senstelėjusios tvarkos dabar purvo ratai aplink kiekvieną medžio kamieną. Šaligatviai šalia muziejų pačioje miesto širdyje lyg būtų nuo senatvės suskilę, kraštai pelių apgraužti. "Panaudotos" ES lėšos? Gal. Šeimininko požiūris? Ne.

Gal problema – ta pati veidmainystė? Šimtai milijonų litų Kaunui reikalingai "Žalgirio" arenai ir trupiniai miestiečiams? Nublizginti katalikų vyskupo rūmai ir žiemą tamsoje skęstantys daugiabučių kiemai?

Prieš kiekvienus rinkimus girdime, kad Kaunas – konservatorių bastionas, lietuviškiausias miestas, Kaune gyvos konservatoriškos vertybės. Iš dalies tai tiesa. Kiekviena ideologija turi savo kainą, tik ar mes tikrai norime susimokėti už šią, kuri miesto turtą skirsto ne gyventojams, o tik esantiesiems "teisingoje" barikadų pusėje?

Suteikia vilties

Demokratiški rinkimai – galimybė kovoti prieš politikus, ignoruojančius kauniečių interesus. Kartais aklai Vilnių sekantys miesto vadovai gilina įsisenėjusias bėdas. Puikia iliustracija tapo realiai konkuravusių mikroautobusų išvarymas iš miesto gatvių. Laimėjusi įmonė niekada nesugebės taip dirbti miestiečiams, nes jos veiklos paskata yra kita – vienintelis klientas yra savivaldybė, o ne tūkstančiai kauniečių, laukiančių mikroautobuso stotelėje ir savo monetomis balsuojančių už geriausią paslaugą.

Vilties teikia, kad kauniečiai sugeba priešintis. Priešintis ne burbant, bet susitelkiant ir dirbant kartu. Štai pagal tų pačių vyskupų programą pasikinkius blaivybės vėliavą iš miesto jau buvo pradėti varyti smulkiųjų prekybininkų kioskai. Ideologiškai, žinoma, viskas lyg teisinga – ir alkoholis, ir tabakas yra katalikų priešas. Po šiuolaikiškomis sutanomis – tiesiog ciniški lobistai. Juk indulgencijas pardavinėti keliems prekybos centrams lengviau nei šimtams kioskų savininkų. Skambus opijus masėms ir interesų mainai su saujele išrinktųjų.

Nepasiūlysiu geriausio politikų sąrašo. Nežinau, kuris kandidatas būtų tinkamiausias meras. Tik raginu eiti rinkti. Nes kitaip už mus – kauniečius – pasirinkimą padarys kažkas kitas. Pūs miglą ar ideologijų dūmus, žadės rojų ar pragarais grasins. Po ketverių metų mūsų vėl liks mažiau, vytis turėsime ne tik Vilnių, bet, žiūrėk, jau ir Kauno rajoną ar Klaipėdą. Nelaukime, kad mumis pasirūpintų. Rūpinkimės ir rinkimės patys.