Naujųjų Lietuvos mesijų užmojai liejasi iš gausybės rago ir net sunku visus susekti. Tad pirmas tostas – už laisvus žmones.

2016-ieji Kaunui buvo dosnūs įvairių įvykių. Ir čia kalba ne tik apie tvarkomas gatves, kylančius naujus pastatus ar neįtikimai aukštus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingus. Tai jau tapo kasdienybe.

Jeigu Kaune reikėtų rinkti Metų sukrėtimą, beveik neabejoju, kad favoritu būtų Seimo rinkimai – ko jau ko, bet to iš kauniečių niekas nesitikėjo: nuo konservatorių – pas valstiečius. Net neabejoju, kad šis pasirinkimas Kaunui bus primenamas dar ketverius metus. Kartais bus ir pelnytai pašiepiamas. Beliks tik pakabinti ženklą "Atsiprašome, Kaunas tvarkosi" – po konservatorių čia suręstos tvirtovės šis procesas nėra toks greitas. Tad antras tostas – už besikeičiantį Kauną, tik gal be sukrėtimų.

Ir trečias tostas – už ištikimuosius "Kauno dienos" skaitytojus. Redakcijos komanda džiaugiasi, kad, nepaisant įvairių prognozių apie popierinės žiniasklaidos mirtį, 2017 m. "Kauno dienos" prenumeratorių gretos ne tik nesumažėjo, bet gausų būrį papildė ir nauji skaitytojai.

Dienraščio puslapiuose šiemet buvo visko: nuo kraupių tragedijų iki iškilių poelgių, verčiančių visus mus būti geresnius. Žiniasklaidai kartais priekaištaujama, kad per daug negatyvių dalykų, bet juk tai mūsų gyvenimo atspindys. Užmerkti akis ir nematyti negerovių? To neketiname daryti, tik tikėkimės, kad kitais metais džiaugsmingų akimirkų Kaune, Lietuvoje ir pasaulyje bus kur kas daugiau.

Tad iki susitikimo kitais metais, kaip įprasta, rytais su "Kauno diena" šešis kartus per savaitę.