Ina:

– Aš manau, kad nereikia kalnelių. Jų ir taip užtenka. Kam daugiau jų įrenginėti? Nemanau, kad jų reikia. Gal yra tokių vietų, kur jų trūksta, bet tik ne centrinėse miesto gatvėse.

Aurimas:

– Nemanau, kad reikia. Ką daryti sportinių automobilių vairuotojams? Juk gali visą mašinos apačią sulaužyti. Aš dar svarstau: pirkti ar ne sportinį automobilį. Susimąsčiau, ar galėsiu juo įvažiuoti į Klaipėdos centrą? Panašu, kad ne. Visos įvažos į miestą – užblokuotos. Kalnelis prie kalnelio.

Robertas:

– Viskas turi būti adekvatu. Reikėtų keisti vairuotojų kultūrą ir auklėti juos. Reikia jauniesiems vairuotojams nuo pat pradžių skiepyti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Čia tik mašinų, už kurių remontą moka patys žmonės, laužymas.

Viktoras:

– Manau, kad kalnelių reikia, kur kas saugiau, kai jie būna įrengti. Pats vairuoju ir nemanau, kad jie trukdo. Gal kiek ir erzina, kai reikia pristabdyti, bet tai yra reikalingas dalykas. Prie perėjų ir mokyklų jų tikrai reikia. O kai kur vertėtų pasirūpinti geresniu apšvietimu. Į Lėbartus važiuojant yra septyni kalneliai. Bet ten irgi laksto žmonės. Visi namo skuba. Nepakeisi visų žmonių. Kam tos geros mašinos, geriau pavalgyti nusipirktų.

Modestas:

– Aš manau, kad pirmiausia reikia užsiimti prevencija. Kalneliai, fizinės kliūtys, apribojimai nieko neduoda. Prevencinės priemonės veikia daug geriau. Miestas taptų pastebimai saugesnis, jei miestiečių sąmonė pasikeistų. Galvose turėtų būtų mintis: niekur neskubame arba skubame lėtai ir protingai. Kalneliai, plytos – tai nieko nesprendžia. Tai yra vairavimo mentaliteto klausimas.

Veronika:

– Manau, kalneliai turėtų būti ten, kurių jų tikrai reikia. Prie mokyklų ir darželių kalneliai privalomi. Jie tikrai pristabdo greitį. Aš esu pastebėjusi, kad sunkvežimiai ir autobusai dažnai apvažiuoja kalnelius. Kartais, eidama M.Mažvydo alėjos pėsčiųjų perėja, net susimąstau: sustos ar ne autobusas? Aš nesu prieš kalnelius, jų turėtų netrūkti. Vaikų saugumas turi būti svarbiausiu dalyku.